Kaip praneša Šilutės rajono savivaldybė ekstremaliąją situaciją griebtasi skelbti dėl stichinių meteorologinių reiškinių, sukėlusių žemės ūkio augalų žūtį.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) praneša, kad stichinė sausra ketvirtadienį buvo fiksuojama ne tik Šilutės, bet ir Klaipėdos, Kretingos rajonuose ir Palangos m. sav.
Apie atsargų elgesį miškuose jau kurį laiką primena ir ugniagesiai. LHMT duomenimis, visoje Lietuvoje fiksuojama IV miškų gaisringumo klasė iš V, o Panevėžio apskrityje jau pasiekta ir aukščiausia, V-oji gaisringumo klasė.
Valstybinių miškų urėdija praneša, kad šalyje įsivyravo itin palankūs miško gaisrams kilti orai, o miškininkai šiuo metu per dieną gesina vidutiniškai po 5 miško gaisrus. Dažniausia gaisrų priežastis – neatsakingas miško lankytojų elgesys – palikti be priežiūros ar ne vietoje kūrenami laužai, netinkamai naudojamos kepsninės ar numestos nuorūkos. Lietuvoje vyraujant sausrai, kuri vietomis siekia stichinį lygį, miškininkai bei ugniagesiai prašo visų gyventojų atsakingumo poilsiaujant gamtoje.
„Nors mūsų turimi ištekliai ir technologijos leidžia operatyviai pastebėti kilusį gaisrą ir suvaldyti, kad jis neišplistų iki nekontroliuojamos ugnies, tačiau saugiai jaustis negalima. Nekontroliuojamai plintančių miško gaisrų, o ypač viršūninių miško gaisrų sustabdyti beveik neįmanoma.
Išplitus tokiam miško gaisrui, kiltų didelis pavojus miškuose įsikūrusių vienkiemių ir pamiškių gyventojų gyvybei, sveikatai ir turtui. Taip pat dėl padidėjusios oro taršos kietosiomis dalelėmis kiltų pavojus ir pavėjui nuo gaisro esančioms gyvenvietėms, įvykis gali peraugti į ekstremalią situaciją“, – sako Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas.
Įsigaliojus draudimui vaikščioti po miškus, seniūnijų teritorijose ketinama rengti reidus, pasitelkiant seniūnaičius, gyventojus, policijos pareigūnus, priešgaisrinių tarnybų darbuotojus, aplinkos apsaugos darbuotojus.
Miškų savininkams įrengti priešgaisrines juostas pagal Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių 18 punkte nurodytus reikalavimus.
LHMT primena, kad sausra – aplinkos būsena, kai tam tikro regiono atmosferoje ir dirvožemyje stebimas didesnis nei statistiškai tikėtinas tam regionui vandens trūkumas (drėgmės deficitas). Meteorologinė sausra priklauso nuo drėgmės ir kritulių trūkumo bei temperatūros per tam tikrą laikotarpį. Šis reiškinys gali pasitaikyti bet kuriuo metų laiku.
Kaip apsaugoti vandens telkinius, kad jų būklė hidrologinės sausros metu nepablogėtų?
- nenaudokite upių ir ežerų vandens daržų arba vejų laistymui;
- esant galimybei išvalykite vandens telkinius nuo gausesnės augmenijos;
- pastebėjus kliūtį, trukdančią upės vandeniui nutekėti, ją pašalinkite;
- nenaikinkite natūralios upių vagos apsaugos (pakrantėse augantys medžiai, krūmai).
Kaip pasiruošti sausrai?
- stebėkite informaciją apie būsimus orus, ypač apie žadamus kritulius;
- daržų ir vejų laistymui naudokite lietaus vandenį;
- sodinkite medžius ir krūmus – jie apsaugo dirvą nuo intensyvaus garavimo ir palaiko drėgmę net sausrų laikotarpiu;
- jeigu naudojatės šuliniais arba gręžiniais, įvertinkite savo vandens sąnaudas ir nenaudokite jo veltui;
- jeigu turite galimybę, įrenkite nuotekų valymo sistemas – perdirbtas vanduo gali būti naudojamas laistymui;
- išgirdus apie galimą hidrologinę sausrą, pasirūpinkite papildomomis geriamojo vandens atsargomis.
