Kalifornijoje, kurioje kasmet kyla miškų gaisrai, tokie vaizdai yra įprasti, tačiau tirštuose dūmuose paskendęs Niujorkas nustebino ne vieną amerikietį.
Nerimas dėl sveikatos kyla ne veltui – gyventojai susiduria su dideliu smulkiųjų kietųjų dalelių arba KD2,5 kiekiu – plačiai naudojamu kenksmingos oro taršos rodikliu. Šis smulkus teršalas yra labai pavojingas – įkvėptas jis gali patekti giliai į plaučių audinius ir į kraujotaką bei sukelti sveikatos sutrikimus, įskaitant astmą ir širdies ligas.
Niujorke KD2,5 aukščiausią lygį pasiekė trečiadienio popietę – 303,3 mikrogramo kubiniame metre. Palyginimui, Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose rekomenduojama vidutinė metinė riba – 5 mikrogramai kubiniame metre.
Deja, tačiau mokslininkai geresnių sąlygų nežada. Dėl žmonių sukeltos klimato kaitos dar labiau paaštrėjo karštos ir sausos oro sąlygos, dėl kurių gaisrai gali įsiliepsnoti ir plėstis. Neseniai mokslininkai pranešė, kad milijonus hektarų, kuriuos išdegino miškų gaisrai JAV vakaruose ir Kanadoje, galima paaiškinti anglies dioksido tarša, kurią sukėlė didžiausios pasaulyje iškastinio kuro ir cemento bendrovės.
Kanados Ministras Pirmininkas Justinas Trudeau, trečiadienį po pokalbio su JAV Prezidentu Joe Bidenu apie tai, kaip gesinti Kvebeko gaisrus, savo pareiškime atkreipė dėmesį į „niokojantį klimato kaitos poveikį“.
Jungtinių Tautų pastato Niujorke vaizdas, vos įžiūrimas per oranžinį smogą, „yra puikus vaizdas, kaip pasaulio lyderiams nepavyko sustabdyti klimato krizės. Šiandien Niujorko ir Rytų pakrantės gyventojai šį poveikį patiria savo kailiu“, – trečiadienį socialiniame tinkle „Twitter“ rašė mokslininkas ir klimato aktyvistas Lucky Tranas.
Parengta pagal CNN inf.
