Tačiau visa tai – netiesa, pranešė „National Geographic“.
Nusiteikite: dalis įspūdingų naujienų buvo netikros
Netgi taip pagarsėjusi žinia apie grupę dramblių, kurie įsiveržė į vieną Kinijos kaimą, apgirto nuo kukurūzų vyno ir prigulė poilsio arbatos sode – melas.
Šie pranešimai apie laukinės gamtos triumfą koronaviruso stipriai paveiktose šalyse sulaukė milžiniško dėmesio socialiniuose tinkluose. Jie masiškai plito „Twitter“, „Instagram“, „Tik Tok“.
Jie pateko ir į didžiosios žiniasklaidos antraštes.
Žmonės džiaugėsi, kad jeigu ir įmanoma pandemijoje įžvelgti teigiamą prasmę, tai ji ir atsispindėjo tose naujienose, kuriose laisvi gyvūnai nevaržomi lakstė po žmonių „apleistą“ pasaulį.
Tačiau tai nebuvo realybė.
Neva Venecijos kanaluose plaukiančios gulbės iš tiesų pasirodo Burano kanaluose. Tai – maža sala Venecijos metropoliteno zonoje. Tos nuotraukos užfiksuotos būtent čia.
„Venecijos delfinai“ buvo nufilmuoti Sardinijoje, kuri gerokai nutolusi nuo pačios Venecijos.
Niekas dar neišsiaiškino, iš kur atsirado apgirtusių dramblių nuotraukos, tačiau Kinijos žiniasklaida dekonstravo ir šią žinią. Drambliai išties neseniai keliavo pro kaimą Junano provincijoje, tačiau jų pasirodymas – įprastas, o nuotraukoje užfiksuoti drambliai – ne tie. Ir jie tikrai neapgirto, ir apsvaigę nesukrito arbatos laukuose.
Įrašo autorė nežinojo, ką darė
Šis žaibiškai išpopuliarėjusių naujienų fenomenas atskleidžia, kaip greitai krizės akivaizdoje plinta tokios akį patraukiančios, neįtikėtinos, kad būtų tiesa, naujienos. Žmonės linkę dalintis įrašais socialiniuose tinkluose, kurie kaitina jų emocijas.
Kai jaučiame stresą, atsispirti linksmam vaizdeliui su gyvūnais gali tapti neįtikėtinai sunku. 2016 metų tyrimai atskleidė, kad sklaidos socialiniame tinkle fenomenas – ypač stiprus.
Kontroversiškąjį įrašą apie neva gulbių sugrįžimą į Venecijos kanalus parašė Kaveri Ganapathy Ahuja. Įrašas greitai sulaukė milijono patiktukų.
„Štai netikėtas pandemijos šalutinis poveikis. Venecijos kanalų vanduo skaidrus pirmą kartą istorijoje. Galima matyti žuvis, sugrįžo gulbės“, – rašė ji.
Indijoje gyvenanti K.G.Ahuja „National Geographic“ pasakojo, kad ji socialiniame tinkle pamatė keletą nuotraukų ir nusprendė jas visas sudėti į vieną koliažą bei pasidalinti su kitais. Ji nežinojo, kad iki šiol gulbės buvo nuolatinės viešnios Burano saloje.
„Įrašu norėjau su kitais pasidalinti tuo, kas mane džiugina šiais neramiais laikais. Norėčiau, kad būtų galima pataisyti įrašą“, – pasakojo mergina.
K.G. Ahuja nesitikėjo, kad įrašas išplis po visą pasaulį arba pridarys žalos. Tačiau ji neketina ištrinti populiaraus įrašo ir pabrėžia, kad vanduo Venecijoje – išties skaidresnis.
Viskas dėl – patiktukų ir gero jausmo
Programuotojas ir vaizdo autentiškumo ekspertas Paulo Ordoveza socialiniame tinkle „Twitter“ kovoja su melagingais įrašais. Jis mano, kad netikri įrašai plinta dėl godaus noro pritraukti kuo didesnį dėmesį.
„Jie mėgaujasi euforija, kylančia stebint, kaip persidalinimų skaičius kyla tūkstančiais“, – sakė P.Ordoveza.
Stanfordo universiteto socialinės psichologijos specialistė Erin Vogel situaciją dėl patiktukų ir komentarų apibūdina paprastai: „Tai iškart mums suteikia socialinį atlygį.“
Moksliniai tyrimai yra atskleidę, kad įrašų publikavimas socialiniuose tinkluose suteikia laikiną savivertės pakylėjimą.
Skaitydamas įrašą apie neva Venecijos kanaluose pasirodžiusius delfinus ji pabrėžė: „Idėja, kad gamta per šią krizę gali suvešėti gali mums suteikti prasmės jausmą – esą visa tai mes išgyvename dėl aiškios priežasties.“
Ohajo valstijoje esančio Vusterio universiteto psichologijos ir aplinkosaugos studijų profesorė Susan Clayton teigė, kad „žmonės labai nori tikėti gamtos jėga ir gebėjimu atsigauti.“
„Žmonės viliasi, kad nepaisant to, ką mes darome, gamta visada yra pakankamai pajėgi tai ištverti“, – teigė S.Clayton.
Skatina dalintis geromis žiniomis
Tyrimų centro „Pew Research Center“ duomenimis, beveik pusė amerikiečių sako, kad jie susiduria su išgalvotomis naujienomis ir žiniomis apie koronavirusą. Netikros naujienos apie delfinus kanaluose dar nėra tokios problematiškos, tačiau jų skleidimas krizės metu vis tiek gali padaryti žalos.
Pasak E.Vogel, tokios netikros gerai pasijusti leidžiančios istorijos galiausiai gali priversti žmones jausti dar daugiau nepasitikėjimo. Žinia, kad gera naujiena – netikra, gali būti labiau demoralizuojanti nei tokių gerų naujienų nebuvimas.
Kaip rašo „National Geographic“, ateityje tokie (tikri) vilties lašeliai ir toliau bus vienu svarbiausių veiksnių išsaugant gerą nuotaiką.
„Aš skatinu žmones dalintis pozityviais dalykais. Bet tai neturi būti kažkas dramatiško. Svarbu, kad tai – tiesa“, – sakė E.Vogel.
