Naujausi mokslininkų surinkti duomenys parodė, kad dėl koronaviruso protrūkio sumažėjus transporto srautams, pristabdžius gamyklų darbą ir sudeginant mažiau iškastinio kuro, reikšmingai sumažėjo oro užterštumas didžiulę pramonę turinčiose šalyse – Italijoje, Kinijoje ir kitose pasaulio šalyse, praneša portalas „The New York Times“.
Abi minėtos šalys priėmė itin griežtas priemones, kad sustabdytų žmonių judėjimą, siekiant sumažinti užsikrėtimą koronavirusu fizinio kontakto metu. Panašių priemonių ėmėsi ir Pietų Korėja, o šalių, įvedusių visuotinį karantiną – vis daugiau.
„Tokius pokyčius matėme pirmą kartą istorijoje“, – teigė Marco Percoco, transporto ekonomikos profesorius iš Milano Bocconi universiteto, pridurdamas, kad oro užterštumas sumažėjo tiek Italijoje, tiek Kinijoje.
Šiaurės Italija
Šiaurės Italija šiuo metu susiduria su didžiausiu Covid-19 ligos protrūkiu už Kinijos ribų. Šiuo metu (kovo 20) Italijoje yra patvirtinta daugiau nei 47 000 ligos atvejų, iš jų mirčių – net 4032.
Pirmieji koronaviruso paplitimo atvejai Šiaurės Italijoje buvo užfiksuoti dar vasario pabaigoje. Čia izoliuota ir uždaryta daugiau nei 10 mažų miestelių. Deja, netrukus bet liga išplito visoje šalyje, tad teko karantinuoti ir izoliuoti nuo likusio pasaulio visą šalį.
Kovo pradžioje Italijos vadovai įsakė nedelsiant sustabdyti žmonių judėjimą visoje šiaurinėje šalies dalyje, įskaitant ir tokius miestus kaip Milanas ir Venecija, kur gyvena apie 16 mln. gyventojų. Barai, restoranai ir kitos viešos vietos buvo uždarytos, darbą nutraukė švietimo įstaigos, muziejai, koncertų salės, buvo atšaukti visi vieši renginiai.
Netrukus toks pats įsakymas įsigaliojo ir visoje šalyje, kurioje gyvena kiek daugiau nei 60 mln. gyventojų.
Griežti judėjimo suvaržymai kaip mat sumažino iškastinio kuro vartojimą. O tai lėmė ir didelius pokyčius atmosferoje, kuriuos užfiksavo palydovas Sentinel-5P, vykdantis Žemės stebėsenos iš kosmoso programą Copernicus, kuriai vadovauja Europos Komisija (EK) ir yra įgyvendinama bendradarbiaujant su Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis ir Europos kosmoso agentūra (EKA).
Vaizdai, kuriuos pateikė mokslininkai, įspūdingi – azoto dioksido, dujų, kurios susidaro deginant iškastinį kurą, sumažėjo itin reikšmingai. Ypač, palyginus su tuo pačiu metų laiku praėjusiais metais, mat regionas žiemos sezono metu kenčia nuo didelio smogo.
Mokslininkų iš Bocconi universiteto pažymi, kad karantino metu užfiksuotas reikšmingas įvairių dujų sumažėjimas virš Milano teritorijos ir visame Po upės slėnyje. Čia sumažėjo ne tik azoto dioksido, bet ir kitų šalutinių iškastinio kuro deginimo produktų, kurie yra pavojingi žmogaus sveikatai.
„Žmonės paprasčiausiai nebesinaudoja automobiliais“, – tikino M. Percoco, tvirtindamas, kad niekas kitas taip neteršia oro kietosiomis dalelėmis, kaip kad transporto sektorius visuose Italijos miestuose.
Taigi, saugodamiesi nuo koronaviruso, žmonės lieka namuose – mažėja ne tik tikimybė užsikrėsti koronavirusu, bet ir oras tampa švaresnis.
Kinija ir Pietų Korėja
Oro užterštumo sumažėjimas Kinijoje dar ryškesnis negu Šiaurės Italijoje. Būtent Kinijoje praėjusių metų pabaigoje buvo užfiksuotas pirmasis naujojo koronaviruso atvejis.
Įvedus karantiną didžiausias išmetamųjų dujų ore sumažėjimas užfiksuotas Uhano mieste, Hubėjaus provincijoje.
Kinijos valdžios pareigūnai koronaviruso epidemijos centru tapusį regioną griežtose karantino sąlygose uždarė sausio pabaigoje, iš karto po Kinų Naujųjų metų atostogų. Griežto karantino metu teritorijoje buvo uždaryta viskas, išskyrus viešąjį transportą ir medicininių bei kitų būtinųjų prekių pristatymo sektorių.
Beprecedentis karantinas, kurio privalėjo laikytis beveik 35 mln. žmonių, sukėlė didžiules ekonomines pasekmes – stipriai sumažėjo pramonės veikla ir elektros suvartojimas. Netrukus čia sumažėjo ir oro užterštumas.
Kaip pranešė portalas CNN, nuo vasario 3 iki kovo 1 dienos anglies dvideginio emisijos dėl koronaviruso protrūkio šalyje sumažėjo mažiausiai 25 proc., pranešė Energijos suvartojimo ir oro kokybės tyrimų centras (CREA). Kinija, būdama didžiausia pasaulyje oro teršėja yra atsakinga už 30 proc. viso išmetamo į atmosferą anglies dvideginio kiekio. Tad net ir trumpalaikis pramonės sustojimas ir oro teršalų kiekio sumažėjimas turi didelę įtaką bendram oro užterštumui pasaulyje.
„Stebėjome didžiulį poveikį Kinijoje“, – teigė Joanna Joiner, NASA atmosferos fizikos specialistė. NASA duomenimis, azoto dioksido emisijos virš rytinės ir centrinės Kinijos teritorijos sausio ir vasario mėnesiais sumažėjo itin ženkliai lyginant su tuo pačiu periodu praėjusiais metais.
Kiekvienais metais oro užterštumas Kinijoje sumažėja ir per Naujuosius metus, kai vieną savaitę trunkančios šventės metu aprimsta gamyklų darbas.
Tačiau vos po savaitės užterštumas ir vėl pakyla, kai pramonė grįžta į įprastas vėžes. Vis tik šį kartą giedresnis dangus virš Kinijos užsibuvo ilgesnį laiką.
Vidutinis „geros kokybės oro dienų“ skaičius per mėnesį (vasarį) pakilo 21,5 proc., pranešė Kinijos ekologijos ir aplinkos ministerija.
Be to, Kinijoje esančios elektrinės, jos gamybai naudojančios anglį, nuo vasario 3 iki kovo 1 savo gamybos apimtis sumažino 36 proc. lyginant su praėjusiais metais. Prie oro užterštumo sumažėjimo prisidėjo ir naftos produktų perdirbimo bei plieno gamybos sumažėjimas, taip pat ir 70 proc. smukęs vietos oro transporto sektorius.
Pietų Korėjoje, o ypač ties sostine Seulu, oro užterštumas azoto dioksidu taip pat sumenko. Pietų Korėjos valdžia nebuvo įvedusi tokių griežtų karantino sąlygų kaip Kinija ar Italija ir žmonių judėjimas nesustojo. Tačiau mokyklos ir universitetai savo duris uždarė, o piliečiai buvo paprašyti kiek įmanoma daugiau laiko praleisti namuose.
„Laikantis saviizoliacijos ir vengiant fizinio kontakto su kitais asmenimis, sumažėjo ir transporto poreikis. Tai lėmė ir oro užterštumo sumažėjimą“, – tikino Minwoo Son, Greenpeace Rytų Azijos Globalinio oro užterštumo padalinio koordinatorius.
Virusui plintant visame pasaulyje vis daugiau šalių įveda griežtas karantino sąlygas ir apriboja žmonių migracijos galimybes. O tai mažina oro užterštumą visame pasaulyje.
„Mes stebime žmonių elgesio pokyčius, kaip jie juda ir kaip naudoja iškastinį kurą. Oro užterštumo nuo palydovų nepaslėpsi, todėl mes žinome, kas vyksta aplinkui“, – sakė Joanna Joiner, NASA atmosferos fizikos specialistė.
