Gamtos žemėlapį turės pirmieji
Šančių gamtos žemėlapis yra projekto „Genius loci“ dalis. Šiuo metu jį analizuoja mokslininkai. Duomenys, kurie pateko į tyrimą, buvo kaupiami pusantrų metų, iki 2023 m. sausio. Pildyti žemėlapį galėjo visi norintieji. Iš viso interaktyviame žemėlapyje pažymėta apie du šimtai objektų. Čia informuojama apie turtingą Šančių augaliją, gyvūniją, žmonių poilsio, susitelkimo vietas. Didelė svarba teikiama Nemuno pakrantei ir A. Šančių ąžuolynui.
KTU profesoriaus Kęstučio Zaleckio duomenimis, Šančiai tapo pirmuoju Kauno mikrorajonu, turinčiu savo gamtos žemėlapį. Pasak jo, išskirtina ir tai, kad šis žemėlapis atspindi ne tik pačią gamtą, bet ir žmonių santykį su ja, parodydamas kas jiems svarbu, kas siejasi su bendromis veiklomis viešosiose erdvėse ar atmintimi.
Anot projekto atstovės Vitos Gelūnienės, nors žemėlapis ir toliau lieka interaktyvus, tačiau toliau kaupiami įrašai jau nepateks į „Genius loci“ projekto tyrimo lauką.
Nemuno pakrantė – socialiai aktyvi vieta
Tyrinėjant žemėlapio duomenis konstatuota, kad Nemuno pakrantė Žemuosiuose Šančiuose yra ne tik gamtos vieta ar formalus skveras, neapimantis visos pakrantės teritorijos, tai – ir socialiai labai aktyvi vieta.
„Tradiciškai daugelis socialinių ir kultūrinių kaimynystės veiklų mieste telkiasi pagrindinėje gatvėje, jei ji suprojektuota tinkamai (yra patraukli pėstiesiems, kuria kontaktą tarp greta esančių pastatų pirmųjų aukštų ir viešos erdvės bei kt.). Šančiuose Nemuno pakrantė tapo organišku socialiniu „centru“, kuris be veiklų gausos yra ir rami vieta mieste, žadinanti daugybę teigiamų emocijų gyventojams ir rajono svečiams. Naujos gatvės tiesimas ar gretimo urbanistinio audinio ženklus transformavimas sunaikintų šią unikalią vietą“, – teigė prof. K. Zaleckis.
Kita vertus, pakrantės svarba Šančių bendruomenei buvo nemaža ir seniau, tad galima kalbėti apie istorinį tęstinumą, kurį svarbu išsaugoti.
Neišnaudotas Ąžuolyno potencialas
Svarbiausiu bendruomenės sluoksnio objektu profesorius įvardino Ąžuolyną, tiesa, pabrėžta ne tik jo didžiulė, su teigiamomis emocijomis susijusių veiklų gamtinėje aplinkoje koncentracija Nemuno pakrantėje, bet kartu akcentuotas ir nepilnai išnaudotas Ąžuolyno potencialas.
„Reikia pabrėžti, kad minimas potencialo išnaudojimas toli gražu nereiškia Ąžuolyno „trinkrelizacijos“ ar „kelių hektarų“ parkingo statybos. Pats emocinis ryšys su vietos gamta yra labai svarbus, kad ir aplinkos psichologijos požiūriu, kuri teigia, kad gyvenimas aplinkoje, stokojančioje teigiamų emocijų yra nuolatinio streso veiksnys, ilgainiui galintis tapti ir depresijos priežastimi.
Aišku, šie dalykai greitai iš statybų uždirbamais pinigais nepamatuojami, bet darnaus miestų vystymosi ar Naujojo europinio Bauhazo judėjimo kontekstuose tai labai svarbu“, – pabrėžė prof. K. Zaleckis.
Analizuodamas saugomų rūšių grupę žemėlapyje profesorius išskyrė niūriaspalvį auksavabalį, vidutinį margąjį genį ir purpurinį plokščiavabalį. Juos sutikti galima lankantis tam tikrose Šančių vietose.
Išskirtine saugoma buveine tyrėjas įvardino skroblynus A. Šančių ąžuolyne. Ši teritorija yra įtraukta į saugomų teritorijų „Natura 2000“ tinklą.
Tamprus ryšys su gyvenamąja erdve
Pašnekovas akcentavo, kad Šančių gamtos žemėlapis parodo, koks gali būti turtingas ir intensyvus žmonių ryšys su teritorija kurioje jie gyvena – šiais visuomenės susvetimėjimo laikais tai yra didelis turtas.
„Naujasis urbanizmas kaip tik ir siekia urbanistinio projektavimo priemonėmis skatinti bendruomenių aktyvumą ir kūrimąsi, o Šančiuose mes tai jau turime, tad svarbu bendruomenę palaikyti ir, moksliškai tariant, nenaikinti jos sociotopų, kuriuos kaip ir gamtos biotopų atveju, pažeidus daroma žala ir ten gyvenančioms bendruomenėms“, – teigė profesorius.
Iš tyrimo aiškėja ir dar keli dalykai: glaudus ryšys su upės pakrante kaip socialiai aktyvia vieta; urbanistinių subkultūrų mozaika kurios jokiu būdu negalima suniveliuoti į vientisą audinį, bet svarbu išsaugoti jos vietos dvasią ir ryšius tarp mozaikos dalių; paveldo, ir ne tik oficialiai saugomo, svarba ir kt.
Pasitarnaus ruošiant Šančių urbanistinę viziją
Kam pasitarnaus šis žemėlapis? Anot KTU Statybos ir architektūros fakulteto prof. K. Zaleckio, jis taps pagrindu ruošiant Šančių urbanistinę viziją, kurios rengimo poreikis ir galimybė numatoma Kauno bendrajame plane.
„Bendrasis miesto planas tokia kultūrų mozaikų įvairove turtingai teritorijai pateikia tik labai ribotą funkcinį ir formos zonavimą: vidutinio intensyvumo sodybinis užstatymas, mišraus užstatymo zona ir pan. Užstatymo intensyvumas iš esmės yra tik keleto tipų ir tai, ko gero, nurodant maksimumą.
Užstatymo aukštingumas – tik didesnėje teritorijos dalyje iki 30 m (iš esmės tai yra 9 aukštų pastatas ) ir sodybinio užstatymo zonoje mažesnes. Bet, kaip rodo patirtis, rengiant detalųjį planą į tai neatsižvelgiama ir charakteristikos keičiamos pagal užsakovo norą ir poreikį“, – konstatavo prof. K. Zaleckis.
Tad, remiantis tiek Šančių gamtos, tiek atminties, tiek dabarties žemėlapiais vizijoje bus tikslinami teritorijos urbanistiniai reglamentai, taip siekiant atspindėti teritorijos unikalumą ir istoriją.
Žemėlapiuose surinkta informacija taip pat gali būti panaudota ir atskirų, bendruomenę ir jos veiklas skatinančių veiklų lokalizavimui – pvz., viešųjų erdvių įrengimui ir pan. Anot K. Zaleckio, šiuo atveju žemėlapis naudojamas kaip akupunktūrinio urbanizmo pagrindas – pasak šios teorijos, miesto kūnas – tai gyvas organizmas, kuris turi savo akupunktūrinius taškus. Juos veikiant galima gydyti arba susargdinti šį organizmą.
Viešai prieinamas žemėlapis yra ir priemonė vietos gyventojams bei svečiams dalintis savo patirtimi ir geriau pažinti Šančius – šiuo atveju jis tampa taip vadinamu „Digital placemaking“ įrankiu.
Atminties žemėlapio informacija gali būti panaudota siūlant naujus objektus į kultūros vertybių registrą ir t.t.
Šančių gamtos žemėlapį rasite čia.
