Didelio skirtumo nemato
Ispanijoje 8 metus gyvenanti lietuvė Daiva Stočkutė, iš portalo lrytas.lt išgirdusi klausimą, kaip pavyksta ištverti ekstremalią vasarą, nusijuokė. „Ispanijoje, kaip visada, vasara karšta. Prie pat jūros pakrantės – gaiviau. Tveriame su kondicionieriais, jei dirbame, jei ilsimės – prie jūros. Taip pat kaip Lietuvoje, tik kad karštasis laikotarpis čia daug ilgesnis“, – pasakojo ji.
Pasak pašnekovės, didelio vasaros ekstremalumo ji nepajutusi. „Sakyčiau, kad ši vasara – kaip ir kiekvienais metais. Karščio banga liepos pabaigoje–rugpjūčio pradžioje čia įprasta. Ir, kaip įprasta, žemyninėje Ispanijos dalyje daug karščiau. Esu ne kartą pastebėjusi, kad kiekviena vasara prasidėjus karščiams vadinama išskirtine“, – kalbėjo lietuvė.
Europoje fiksuojami rekordai
Nors ne visi Pietų Europoje gyvenantys tautiečiai pastebėjo išskirtines gamtos išdaigas, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vyresnioji klimatologė Viktorija Mačiulytė portalui lrytas.lt pasakojo, kad Pietų Europai ši vasara iš tiesų yra ekstremali.
„Intensyvios liūtys ir karščio bangos keičia viena kitą. Kai vienos Europos dalys skęsta, kitos dega. Iš esmės pernai buvo panaši situacija: šiaurinė Europos dalis gavo ypač daug kritulių vasarą, po pietinėje buvo karšti orai. Vasaros karščio bangos Europoje yra nulemiamos tam tikros atmosferos cirkuliacijos, tačiau ji ne kiekvienais metais susidaro ir yra palanki tokiems ekstremaliems orams“, – teigė ji.
Ir iš tiesų pernai rugpjūčio pradžioje Iberijos pusiasalyje, Pietų Prancūzijoje, Italijoje, Balkanuose ir Bulgarijoje buvo fiksuojama karščio banga, kai oro temperatūra pakildavo aukščiau 40 °C, o Ispanijoje buvo pasiektas temperatūros rekordas (47 °C).
Pasak specialistės, apskritai aukščiausia oro temperatūra Europoje užfiksuota 1977 m. Atėnuose, Graikijoje – 48 °C. „Tikėtasi, kad praėjusį šeštadienį šis rekordas gali būti viršytas, tačiau kol kas apie tai informacijos nėra. Šie metai neįprasti ne tik Pietų Europai, bet ir visai Europai. Neįprastai karšta ir sausa vasara Skandinavijos šalyse, Lietuvoje ir kitur, o Baltijos jūros temperatūra vidutiniškai 4 °C aukštesnė nei įprasta. Šie metai išskirtiniai tuo, kad karšti orai laikosi neįprastai ilgai“, – kalbėjo V.Mačiulytė.
Lietuvoje – karšta, bet būta ir karščiau
Paklausta, ar ir Lietuva gali pasigirti karščio rekordais, vyresnioji klimatologė tikino, kad nors orai ir gana ilgai šilti, anksčiau būta karščiau.
„Birželio ir liepos vidutinė oro temperatūra buvo 1–2,8 °C aukštesnė nei 1981–2010 m. vidurkis, todėl tikrai vasara karščiais labiau lepina nei įprastai. Ypač paskutinį liepos dešimtadienį, kai oro temperatūra šoktelėjo iki 30–34 °C, tačiau nei birželį, nei liepą mėnesio temperatūros rekordai nebuvo viršyti. Lietuvoje ši vasara labiau išskirtinė jos pradžia – gegužė vidutiniškai buvo karščiausia nuo 1961 metų, o gegužės pabaigoje užfiksuota pati aukščiausia oro temperatūra – 32,7 °C Druskininkuose! Tiek gegužę, tiek birželį kritulių didžiojoje Lietuvos dalyje iškrito gerokai mažiau nei įprastai, o liepą kritulių gavome jau daugiau, ir sausra atsitraukė.
Pastarąjį kartą tokie karščiai Lietuvoje buvo 2015 m. rugpjūčio 3–12 d., kai bent 4 meteorologijos stotyse buvo ne mažiau 30 °C“, – pasakojo V.Mačiulytė.
Saugotis reikia ne tik rekordinių temperatūrų
Užsienio žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad Ispanijoje 2 žmonės žuvo dėl perkaitimo. Klimatologės teigimu, nelaimės įvyko ir gali kartotis dėl netinkamo elgesio.
„Pranešimuose teigiama, kad asmenys žuvo dėl karščio pasekmių, nes dirbo lauke. Tokių ekstremalių karščio bangų metu jokiu būdu negalima užsiimti aktyvia veikla lauke ir privalu naudoti visas priemones apsisaugoti nuo karščio: būti kondicionuojamose patalpose, gerti daug skysčių, valgyti lengvą maistą ir kt.“, – patarė klimatologė V.Mačiulytė.
Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Evelina Maziliauskaitė priminė, kad karštis yra pavojingas kiekvienam, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės, turintys antsvorio, fizinę negalią ar psichikos sutrikimų, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininėmis, inkstų, širdies ir kraujagyslių).
„Karščiui jautresni ir miesto gyventojai, ypač gyvenantys pastatų viršutiniuose aukštuose arba pastatuose, kurių langai orientuoti į pietus, taip pat žmonės, dirbantys padidinto šilumos poveikio sąlygomis (dirbantys sunkų fizinį darbą lauke, liejyklose, kepyklose ir kt.) bei socialinės rizikos grupės asmenys – vartojantys alkoholį, narkotines medžiagas, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos ar gyvenantys lauke“, – teigė specialistė.
Ko galima tikėtis ateityje?
Socialiniuose tinkluose netyla diskusijos, kad rekordiniai karščiai Europoje – klimato atšilimo pasekmė, ir kuo toliau, tuo bus blogiau.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vyresnioji klimatologė V.Mačiulytė sako, jog po vienos vasaros skubėti vertinti, ko galime tikėtis ateityje, nevertėtų, tačiau tam tikrų klimato kaitos požymių specialistai pastebi.
„Iš vienų metų situacijos negalime spręsti apie klimato kaitą. Orai gali būti labai įvairūs ir, atrodytų, neįprasti, tačiau klimatas apibūdina trumpalaikių orų pasikartojimo dėsningumus per daugelį metų.
Tačiau pastebima, kad įvairūs orų ekstremumai – karščio bangos, sausros, liūtys, jų kiekis ir intensyvumas – stiprėja, ir tai siejama su klimato kaita. Žinoma, klimato pokyčiai įvairiuose Europos ir pasaulio regionuose pasireiškia skirtingai. Lietuvoje besikeičiantis klimatas lemia augantį metinį kritulių kiekį, tačiau jo pasiskirstymas įvairiais sezonais keičiasi. Didesnis kritulių kiekis iškrinta per trumpesnį laiką, o lietingus periodus keičia sausesni, karštesni. Taip ir pasireiškia klimato ekstremalėjimas.
Visoje Europoje tendencijos taip pat panašios, tačiau kai kur tie orų ekstremumai dar intensyvesni: stipresnės liūtys, vėjas, ilgesnė ir karštesnė kaitra.
Besikeičiantis klimatas lemia ir tai, kad metų laikai, kuriuos žmogus dažniausiai skirstydavo pagal mėnesius, keičiasi. Numatoma, kad tikrosios žiemos ir vasaros sezonai trumpės, o pereinamieji – ilgės tikrųjų sezonų sąskaita.
Faktas, kad pastarieji 3 metai globaliniu mastu yra patys karčiausi (2015 – 1 vieta, 2016 – 2 vieta, 2017 – 3 vieta) nuo meteorologinių stebėjimų pradžios 1850 metais, o 2017 metai dar priskiriami prie pačių karščiausių be „El-Nino reiškinio“, vykstančio tropinėse Ramiojo vandenyno rytinės dalies srityse ir darančio poveikį Žemės orams“, – teigė specialistė.
Taigi tai, kas vyks ateityje, priklauso nuo daugelio gamtinių ir socialinių veiksnių, todėl tiksliai numatyti pokyčių, kurie apima keliolika ar keliasdešimt metų, neįmanoma.
