Iš viso specialiai šiam šviesų festivaliui buvo sukurta per 200 šviečiančių figūrų. Gyvūnai ir augalai meniškai ir natūraliai įkomponuoti į skirtingo landšafto botanikos sodo aplinką. Dauguma figūrų – itin realistiškos, anatomiškai skrupulingai atkurtos.
Didelis dėmesys skirtas detalėms: kailiui, snukiui, uodegoms, ausims. Išlaikytos tikros proporcijos, tačiau kai kurie gyvūnai ar augalai, kaip ir įprasta pasakai – gerokai padidinti. Pavyzdžiui, smauglys toks milžinas, kad gali suformuoti visą arkadą, o povas puikuojasi net 2,5 metrų pločio švytinčia uodega. Keliasdešimt kartų didesni už originalus ir švytintys retieji augalai.
Suspindo retieji Lietuvos augalai
Ekspozicijos autoriai sukūrė ir padidino itin tikslias penkių VDU Botanikos sode auginamų retųjų Lietuvos gėlių replikas, kurios stebina ne tik ryškumu, bet ir tikslumu. Replikų kūrimui buvo pasirinkti penki augalai, augantys botanikos sodo Retųjų augalų ekspozicijoje.
Čia galėsite išvysti melisalapę medumėlę (Melittis melissophyllum L.): šio augalo pagrindinis paplitimo arealas yra piečiau Lietuvos, todėl mūsų šalyje ji labai reta. Auga sausuose šviesiuose ąžuolynuose, kurie kadaise buvo ganomi, o krūmus nugrauždavo gyvuliai, todėl šviesos pakakdavo ir šviesiamėgėms rūšims.
Paskutiniaisiais dešimtmečiais medumėlės augavietėse suvešėjo lazdynai, tarp ąžuolų ir beržų išsikerojo liepos ir skroblai, kurie užpavėsino šių miškų žolyną. Melisalapės medumelės augalams trūksta šviesos, jie menkai žydi arba visai nežydi, todėl ši labai reta Lietuvoje augalų rūšis gali išnykti.
Tamsoje spindi ir boloninis katilėlis (Campanula bononiensis L.) – dar viena reta Lietuvoje rūšis. Tai tipiškas šviesomėgis ir šilumamėgis sausų miško aikštelių, pamiškių ir šlaitų pievų augalas. Ankščiau tokios pievos būdavo šienaujamos ar ganomos. Nustojus ganyti ir šienauti, šios augavietės užauga aukštomis žolėmis, krūmais ar medžiais, todėl ši katilėlių rūšis Lietuvoje nyksta.
Akį patrauks mėlynasis palemonas (Polemonium caeruleum L.) – gana reta rūšis, auganti drėgnose pievose, krūmynuose, upių ir ežerų pakrantėse, taip pat pagrioviuose ir pakelėse. Ši pievoms būdinga rūšis nyksta joms užkrūmijant ir vėliau užaugant mišku.
Galima pasigrožėti tik keliose vietose Lietuvoje randama griovine našlaite (Viola stagnina Schult.). Šie augaliukai smulkūs, todėl gamtoje sunkiai pastebimi. Auga drėgnose ir šlapiose pievose, viksvynuose, grioviuose. Nyksta dėl pievų užkrūmijimo, pelkių sausinimo, viksvynų užaugimo nendrėmis ir krūmais.
Švytinčiu žibintu virto ir dar vienas išvaizdus retuolis – siauralapis gencijonas (Gentiana pneumonanthe L.), kuris žydėjimo metu traukia akį puošnumu. Rūšis Lietuvoje reta,
sparčiai nykstanti dėl pievų užaugimo krūmais ar suarimo. Gera žinia, kad Žuvinto biosferos rezervate taikant gamtotvarkos priemones (iškirtus krūmus, pievas pradėjus reguliariai šienuti) bebaigiančios išnykti gencijonų populiacijos atsikūrė ir pagausėjo.
Žiemos šviesų festivalis „Džiunglių knyga“ vartus į pasaką Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode atveria gruodžio 2 d., penktadienį. Bilietai parduodami svetainėje manobilietas.lt
