Akivaizdu, kad migruojančių paukščių – varnėnų, pempių, pilkųjų gervių, pilkųjų žąsų ir gulbių giesmininkių jau pilnos pamario pievos. Bet ir tolimieji migrantai – tokie kaip baltieji gandrai jau pajudėjo namų link.
Ventės rago ornitologinė stotis kartu su Gamtos tyrimų centru palydoviniais siųstuvais yra pažymėję keletą baltųjų gandrų. Didžioji dalis žymėtų paukščių žiemoja vidurio Afrikos valstybėse Čade bei Sudane ir namo dar neskuba.
Visgi ornitologai pasakoja, jog vienas Kėdainių rajone pažymėtas gandras buvo pasiekęs net Pietų Afrikos Respubliką ir žiemą leido netoli Keiptauno esančiame sąvartyne. Kadangi šiam paukščiui iki Lietuvos reikės nuskristi apie 10 000 kilometrų, savo kelionę namų link jis pradėjo dar sausio 30 dieną. Tada jis pajudėjo namų link, tačiau paskridęs apie 70 km „suabejojo“ ir... grįžo į žiemojimo vietą.
Sausio 31 dieną sukaupęs jėgas sparnuotis jau ryžtingiau patraukė šiaurės kryptimi. Vasario 3-iosios vakare nuo žiemojimo vietos jis buvo nuskridęs apie 1000 km.
„Nuostabu! Tik kad saugiai parskristų! Kad niekas jo nekliudytų. Kai pagalvoji, kokius tolimus ir nesaugius kelius jiems tenka įveikti...“ „Iš kur jie žino, kad pas mus nėra žiemos?“ „Va kur emigrantai Tėvynę myli!“ „Įspūdingas greitis – per tris dienas 1000 km!“ – taip ir panašiai žymiojo sparnuočio kelionę komentavo internautai.
Ornitologas Vytautas Eigirdas sutinka ne su visais komentarais. Anot jo, gandras per dieną 1000 km neįveikia, daugiausiai jis nuskrenda iki 500 km. Šiuo metu paukštis turėtų būti Vidurio Afrikoje, bet ten nėra ryšio su paukščiu. Toliau stebėti sparnuočio kelionę ornitologai viliasi nuo tada, kai jis pasieks Šiaurės Afriką.
Šiuo metu Lietuvoje matomi gandrai, pasak V. Eigirdo, yra tie, kurie Lietuvoje ir žiemojo. Parskridusių iš šiltųjų kraštų dar negalėtų būti.
Užtat pamario pievose ir tolyn palei Nemuną apstu didžiųjų ančių, pilkųjų žąsų, gulbių giesmininkių. Kur tik yra vandens, jų matomi tūkstantiniai pulkai. Pavasaris.
