Geolokatorių informacija svarbi planuojant tolesnius rūšies apsaugos veiksmus ir vertinant populiacijos svyravimus Lietuvoje.
Ventės rago ornitologui Vytautui Eigirdui pavyko pagauti jau šeštą iš Afrikos su geolokatoriumi grįžusią nendrinukę.
Prietaisus sukūrė vokiečiai
Kadangi nendrinukė – labai mažas paukštis, GPS siųstuvų, esamuoju laiku fiksuojančių paukščio buvimo vietą, jai uždėti negalima. Jie per sunkūs – trukdytų paukščiui.
Vokiečių specialiai pagaminti geolokatoriai, panašūs į kuprinę, lengvučiai – sudaro vos 3 procentus nendrinukės masės, todėl paukščiai jaučiasi laisvai.
Šie prietaisai fiksuoja dienos šviesą, todėl, norint sužinoti skridimo maršrutą, nuėmus prietaisą sukauptus duomenis reikia specialiai apdoroti. Tai ir darys vėliau šią vasarą į Lietuvą atvykstantys mūsų kolegos iš Vokietijos.
Geolokatorių tyrimui vadovaujantis Tarptautinės meldinių nendrinukių apsaugos grupės pirmininkas dr. Martinas Flade, daugiau nei 20 metų besirūpinantis šios rūšies apsauga, sakė, kad šeši Lietuvoje sugauti paukščiai – jau sėkmė: „Tai – minimalus skaičius, kurio tikėjomės norėdami įvertinti, kad panašių paukščių mirtingumas žiemojant yra apie 40 proc.
Bus nuostabu, jei per ateinančius kelis mėnesius pamaryje sugausime 12 paukščių.“
Reikia visų šalių indėlio
Geolokatorių projektas svarbus kitai paraleliai vykstančiai meldinių nendrinukių apsaugos iniciatyvai – jų perkėlimui iš Baltarusijos į Lietuvą.
„Kol kas tiksliai nežinome, kur žiemoja šiaurės vakarinių populiacijų paukščiai, t.y. paukščiai iš Lietuvos ir dalies Baltarusijos.
Išsiaiškinę, kur žiemoja lietuviškos meldinės nendrinukės, galėsime kompleksiškiau vertinti perkėlimo rezultatus, o ateityje galbūt numatyti reikiamas gamtosaugos priemones ir už tūkstančių kilometrų esančiose žiemavietėse.
Meldinių nendrinukių apsauga tuo ir sudėtinga, kad jų gerovė priklauso nuo daugelio net ir už Europos Sąjungos ribų esančių šalių indėlio“, – sakė meldinių nendrinukių apsaugos projekto vadovas, Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.
Naudos gavo ir ūkininkai
„Specialiai šiai rūšiai skirtų projektų metu buvo atkurti tūkstančiai hektarų žemapelkių, kuriose namus randa ne tik nendrinukės, bet ir daug kitų retų paukščių rūšių, naudos gavo ir šimtai ūkininkų dėl Lenkijoje ir Lietuvoje sukurtų specialių agrarinės aplinkosaugos priemonių“, – sako mokslininkas.
Birželį M.Flade atvyks į pamarį kartu su tarptautine mokslininkų komanda. Ji baigs gaudyti retuosius paukščius su geolokatoriais ir analizuos prietaisuose užfiksuotus duomenis. M.Flade dalyvaus ir šiemet antrą kartą vyksiančiame meldinių nendrinukių perkėlime.
Pernai geolokatoriai buvo uždėti 60 meldinių nendrinukių, gyvenančių trijose Lietuvos ir Baltarusijos teritorijose. Anksčiau Baltarusijoje ir Ukrainoje atlikto geolokatorių tyrimo metu buvo sugauti 8 paukščiai iš 46 pažymėtų. (LR)
