Anksčiau dėl intensyvios žvejybos ši vieta buvo labiau pažeidžiama, tačiau pastaraisiais metais Tasmanijos pakrančių gelmės ir vėl gali būti vadinamos vandens gelmių pabaisų karalyste – jau daugiau nei 20 metų šios apylinkės yra saugomos. Tad mokslininkams tapo labai smalsu pamatyti, kas gi veisiasi vandenyno dugne vietoje, į kurią savo grobuoniškų rankų du dešimtmečius nekišo žmogus.
Per keturias savaites trukusį giliavandenių vietovių ekosistemų tyrimą Australijos mokslininkai (CSIRO) žvalgėsi naujose teritorijose, kurios anksčiau nebuvo pažymėtos, kaip tirtos ir aptiko maždaug 100 mokslui dar nežinomų gyvūnų rūšių – vėžiagyvių, koralų, moliuskų.
„Mes sklandėme su savo aukštųjų technologijų vaizdo kamera maždaug 2 metrų aukštyje virš jūros dugno, esančio 1,9 km gylyje. Tyrimo metu užfiksuota daugiau nei 60 tūkst. nuotraukų bei apie 300 valandų filmuotos medžiagos“, – pasakojo ekspedicijos vadovas Alanas Williamsas.
Anot jo, atlikti duomenų analizę užtruks ne vieną mėnesį, tačiau jau po pirmųjų peržiūrų galima tvirtinti, kad buvo pastebėtos sveikos ir gyvybingos koralų bendruomenės ant jūros dugno kalvų ir slėnių maždaug 1,450 metrų gylyje.
A. Williamsas teigė, kad jo komandos radiniai jūros dugne – gyvuojantys koraliniai rifai – yra svarbesni mokslui nei manyta anksčiau.
Vaizdo kamera, kuri buvo nuleista į vandenyno gelmes iš mokslininkų laivo „Investigator“ realiu laiku transliavo dugno vaizdus ir gyvūniją – jūrų žvaigždes, jūrų kirmėles, apsirangiusas ant koralų, vaiduoklius-ryklius, švytinčius kalmarus, ungurius ir kitas būtybes.
„Dabar turime daugybę informacijos apie jūrų gelmių būtybių gyvenimą ir kaip jų bendruomenės keičiasi kintant gelmės gyliui. Tai daug platesnis vaizdas apie tai, kas gyvena jūros kalnų slėniuose ir gelmėse“, – teigė A. Williamsas. Jo mokslininkų komanda identifikavo ir kokie koralai esti tam tikrame tiksliame gylyje vandenyno gelmėse – būtent jie karaliauja viršukalnėse.
„Ant didesnių kalnų, esančių po vandeniu, kurių viršūnės siekia nuo 1000 iki 1250 m žemiau vandens paviršiaus – dominuoja įvairios koralų rūšys“, – teigė mokslininkas.
Nors kai kurios koralų rūšys, jūrų žvaigždės ar jūrų agurkai buvo atkurti jūrų parkuose, kol kas nėra jokių įrodymų, kad koralų bendruomenės atsigauna pačios. Be to, jūrų gelmėse gyvenantys koralai yra kitokie, nei jų artimi giminaičiai egzotiškuose kraštuose – gelmėse gyvenantys koralai vengia šviesos bei mėgsta šaltą ir tamsią aplinką.
