Kodėl? Todėl, kad ant žirafos liežuvio yra tamsaus pigmento melanino. Kam šio pigmento reikia Afrikos gyvūnui – iki galo neaišku. Mokslininkai mano, kad melaninas padeda jų jautrų liežuvį apsaugoti nuo kenksmingų saulės spindulių.
Beje, ar žinojote, kad ilgą kaklą žirafos naudoja ne tik norėdamos pasiekti aukštai medžiuose augančius lapus ir apžvelgti didelę teritoriją. Kai patinai grumiasi dėl patelių dėmesio, jie kovoja mušdamiesi kaklais.
Ilgas kaklas turi ir trūkumų – jis yra gana sunkus ir trukdo gyvūno pusiausvyrai. Tai reiškia, kad žirafos negali greitai pašokti nuo žemės, kaip kiti žolėdžiai, todėl miega atsistojusios.
Iki pat praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio pradžios buvo manoma, kad suaugusios laukinės žirafos nemiega visai. Dabar jau žinoma, kad miega, tačiau tik vidutiniškai pusvalandį per parą. Ir tas pusvalandžio miegas neturi būti kokybiškas – dažnai žirafos snūsteli vos porą minučių, o tada dar kelias pamiega po kelių valandų.
Jų miegas beveik niekada nebūna kietas, o jaunikliai miega kiečiau ir gali atsistoti greičiau. Dažnai jie galvą pasideda ant savo nugaros ar galinių kojų.
Tačiau viskas keičiasi, kai gyveni zoologijos sode. Aptvaruose nėra plėšrūnų, žirafos negali toli nueiti, o ir maistu pasirūpina kiti. Taigi zoologijos sodo žirafos vidutiniškai miega 4,6 valandos per parą – 9 kartus ilgiau nei gamtoje.
Mokslininkai teigia, kad tai yra akivaizdus pavyzdys, kaip zoologijos sodas pakeičia fiziologinius gyvūno procesus. Tiesa, gamtoje žirafos išgyvena maždaug 20 metų, zoologijos sode – dvigubai ilgiau.
