Moterys apie tai pranešė Marijampolės savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjui Pauliui Čeponui.
„Keista ir neįprasta situacija. Iš pradžių pamaniau, gal šernų darbas“, – kalbėjo P.Čeponas.
Palei išknistus plotus jis dairėsi šernų pėdsakų, bet jų nesimatė.
Iš kur pačiame mieste, kurio prieigose tik pliki laukai ir pievos, šernai?
Gėlininkės svarstė, gal koks marijampolietis vejos purentuvu blaškėsi, tačiau kokiu tikslu?
Mįslė buvo įminta, kai „Kelrangos“ darbuotojai peržiūrėjo vaizdo kamerų parke užfiksuotus ankstyvo ryto vaizdus.
Paaiškėjo, jog veją ir gėlynus nusiaubė kovai.
„Jų buvo juodas debesis. Parkas pirmą kartą buvo taip išdarkytas“, – teigė gėlininkės, tvarkančios kovų paliktą netvarką.
P.Čeponas juokavo, kad net grėbliu taip nepavyktų išknaisioti vejos, kaip pasidarbavo paukščiai.
„Moterys, kurios matė įrašą, pasakojo, jog paukščiai įkiša snapą į žemę, jį pasukioja, o tada dar pakapsto koja. Jie ieškojo grambuolių ir jų lervų“, – sakė gėlininkės.
Vytauto Didžiojo parkas buvo atnaujintas prieš aštuonerius metus ir tapo mėgiama marijampoliečių vieta.
Kai parkas buvo tvarkomas, darbininkai išpjovė senus topolius.
Juose daugybę metų perėjo kovai, savo kranksėjimu erzinę aplinkinius gyventojus.
Lizdų seniai nebeliko, kovai įsikūrė kitur, tačiau netikėtai nusprendė atskristi į išpuoselėtą parką pasiieškoti maisto.
˙
