Kalbėdama „Žinių radijo“ laidoje „Žalias sprendimas“, klimato psichologė Gintarė Zinkevičiūtė teigia, kad toks radikalus aktyvizmas savo tikslą – atkreipti visuomenės dėmesį, pasiekia – vis dėlto išlieka klausimas: kokį poveikį tai sukelia?
„Viena iš priežasčių, kodėl klimato aktyvistai imasi tokių priemonių: sukelti šoką – pažadinti iš tos būsenos ir atkreipti dėmesį, kad klimato krizė yra. Ir iš tiesų, klausimas ar tai pasiekia tikslą atkreipti dėmesį – tai pasiekia. Kitas klausimas yra ar tai padeda žmones prijungti prie klimato judėjimo ar kaip tik priešina, čia yra jau kitas klausimas, į kurį mes atsakymo taip tiesiogiai šiuo metu ir nematysime“, – aiškina G. Zinkevičiūtė.
Italijoje vyko aršios diskusijos dėl aktyvistų grupės „Paskutiniosios karta“ (itališkai – „Ultima Generazion“) imitacijos sugadinti paveldo statinius ir paminklus didžiuosiuose Italijos miestuose. Patys šio judėjimo nariai tai įvardina kaip pilietinį nepaklusnumą, bandymą sužadinti visuomenę ir reikalavimą valstybei nutraukti iškastinio kuro naudojimą.
Vis dėlto, politikai, teisėsauga ir dalis visuomenės tokius veiksmus smerkia, laiko chuliganizmo išpuoliu ir už tokius veiksmus baudžia aktyvistus.
Italijos laikraštyje „Domani“ paskelbtame straipsnyje JT specialusis pranešėjas aplinkos gynėjų klausimais Michel‘as Forst‘as išreiškė susirūpinimą dėl ženklų, kad Italijoje vis dažniau kriminalizuojami aplinkos gynėjai, ir paminėjo įstatymo projektą Italijoje, pagal kurį asmenims, išniekinusiems visuomeninius ar religinius pastatus bei kultūros paveldo saugomus pastatus, numatoma skirti nuo šešių mėnesių iki trejų metų laisvės atėmimo bausmę.
Reaguodama į tokius siūlymus, klimato psichologė teigia, kad tokie sprendimai nėra išeitis ir sukels tik didesnį pasipriešinimą.
„Tiek ir Italijoje, tiek ir Jungtinėje Karalystėje, kur planuojama stiprinti bausmes už panašius veiksmus, bet kokiu atveju, tai skatina pasipriešinimą. Tai nėra problemos sprendimas: tiek viena pusė reaguoja agresyviai, tiek nemanau, kad dėl šios priežasties klimato aktyvizmas nustos veikti“, – kalba G. Zinkevičiūtė.
Pašnekovė ragina pažvelgti ir į praeitį – tokie protestai nėra vienintelis tokio pilietinio aktyvizmo pavyzdys.
„Svarbu pasižiūrėti ir į istoriją atgal. Galbūt čia su klimato krize yra naujiena ir šokiruoja, bet panašūs veiksmai, polinkis gadinti meną ar panašūs pilietinio priešiškumo veiksmai – jie buvo naudojami ir XX a. pradžioje, judėjimas už moterų teises, Indijos išsilaisvinimo judėjimas, pilietinių teisių judėjimas JAV – tai tikrai nėra pirmas pasikartojantis atvejis, ir ten jis buvo veiksmingas, ir irgi buvo tikimasi sugriežtinti priemones“, – pasakoja klimato psichologė.
Vis dėlto, kalbėdama ji pabrėžia, kad radikalus klimato aktyvizmas nėra vienintelis kelias pasiekti visuomenę – svarbus yra išlaikytas balansas ir dialogas, tačiau toliau kylant klimato kaitos grėsmei, natūralu, kad tenka imtis radikalesnių priemonių:
„Man rodos, mes turime turėti tą dalį klimato aktyvistų, kurie šokiruoja, kurie atkreipia dėmesį, bet yra labai svarbu turėti ir kitą dalį klimato aktyvistų, kurie yra skatinantys dialogą, kurie yra išklausantys, kurie yra interpretuojantys tai, kas vyksta.
Man atrodo, kad negalima išspręsti ir atkreipti visuomenės dėmesio tik radikaliais judėjimais, nes taip, jie sukelia nepasitenkinimą, padaro klimato judėjimą kontraversišku, taigi vien jie problemos neišspręs. Bet vien taikiai besiklausydami, mes matome, kad klimato judėjimas jau ne vieną dešimtmetį vyksta, ir viena iš priežasčių, kodėl žmonės eina į šiuos radikalius veiksmus, dėl to, kad mato, kad pokytis neateina taip greitai, kaip greitai mes turime bestiprėjančias klimato pasekmes mūsų pasaulyje“, – aiškina klimato psichologė.
