Metelių regioninio parko ekologė Inga Čitavičienė parskridusius pirmuosius baltuosius gandrus pamatė jau kovo 7 dieną, o dabar nekantriai laukia pasirodančių ir juodųjų jų gentainių.
Tačiau pastebėti juoduosius gandrus, įrašytus į Raudonąją knygą, daugelyje šalių laikomus šventais paukščiais, nelengva, nes jų buveinės – atokiuose, gūdžiuose, senuose miškuose.
Šiems dėl kertamų senų miškų nykstantiems paukščiams pirmą kartą Lietuvoje pusšimtyje vietų iškelta po 3–4 naujus dirbtinius lizdus, rašo „Lietuvos rytas“.
Prieš porą metų Ornitologų draugijos iniciatyva buvo sutvirtinta penkiolika senų lizdų.
Vienas iš medinių ir metalinių konstrukcijų sukurtas lizdas, jo įkėlimas kartu su atlyginimu aukštalipiams kainuoja 3500 litų.
Aplinkos ministerijai įgyvendinti projektą, kuris turėtų pagerinti juodųjų gandrų perėjimo sąlygas, padėjo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija.
Lazdijų rajone, Giraitės miške, prieš dvidešimt metų sename ąžuole pastebėtas šių paukščių lizdas jau išnyko, medis nudžiūvo, rašo „Lietuvos rytas“.
Todėl aplink tą vietą iškelti trys lizdai, o kaimyniniame Kalniškės miške dar anksčiau aptiktą lizdą šioje perimvietėje pakeitė trys nauji.
„Lauksime sugrįžtančių juodųjų gandrų, stebėsime, ar greitai jie čia įsikurs.
Šių žmogaus vengiančių atsargių paukščių apsauga vykdoma tarptautiniu mastu“, – teigė ekologė I.Čitavičienė.
Kelerius metus vykę tyrimai parodė, kad Lietuvoje peri apie 650–950 juodųjų gandrų porų – 10 procentų visų Europoje gyvenančių šių paukščių.
Visame pasaulyje yra 10–15 tūkstančių jų porų.
200
Tiek naujų lizdų juodiesiems gandrams šį pavasarį įrengta Lietuvos miškuose.
