Rugius Lukiškių aikštėje duonos kepėjai iš Kauno kirs neįprastai vėlai – tik rugsėjo 20 dieną, nors geras ūkininkas javus stengiasi iškulti iki Oninių – liepos 26-osios, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Sostinė“.
„Atsivešime į Lukiškių aikštę pjautuvus, pjausime rugius, rišime į pėdus ir kviesime vilniečius pasižiūrėti“, – žadėjo bendrovės „Fazer Lietuva“ vadovas Mindaugas Snarskis.
Rugius kauniečiai pjaus rankomis. Vietoj pagrindinio Lukiškių aikštės gėlyno augantiems javams kulti kombaino neprireiks.
Kodėl rugiapjūtė taip vėluoja? Anot M.Snarskio, iš šių rugių duonos niekas nekeps, todėl ir jų pjovimo laikas daugiau simbolinis.
Kauniečių Lukiškių aikštėje surengta sėja taip pat vėlavo.
Ji buvo planuojama balandžio 23-iąją, tačiau įvyko visu mėnesiu vėliau.
Vis dėlto M.Snarskis tikino, kad projektas pavyko ir kepykla kitais metais ketina rugius sėti ne tiktai Vilniuje, bet ir kituose miestuose.
Kodėl norintys pasireklamuoti duonos kepėjai pasirinko Lukiškių aikštę? Jų žodžiais, tai viena svarbiausių istorinių vietų Vilniuje. Ji iki šiol mena praeities įvykius.
Ilgą laiką kėlusi neigiamas asociacijas, šiandien vilniečiams ji tampa susitikimų, renginių, poilsio vieta.
Iš tiesų Lukiškės kadaise buvo priemiestis, čia 1863 metais generalgubernatorius Michailas Muravjovas įsakė pastatyti kartuves. Taip pat Lukiškės buvo turgaus aikštė.
M.Snarskio nuomone, nedidelis rugių laukas Lukiškių aikštėje tapo ne tik puošmena, bet kartu ir simboliu, kurio reikšmę kiekvienas gali įžvelgti savaip.
Rugiai – tai tautiškumas, kaimas, tradicijos, atgimimas, jų bangavimas – ramybė, poilsis ir įkvėpimas.
