Pasak GGA veterinarijos specialisto Giedriaus Survilos, gandrai ir kai kurie kiti sparnuočiai greičiausiai taip elgiasi nujausdami, kad negalės išmaitinti esamo jauniklių kiekio. Tačiau dėl kokių tiksliai priežasčių sparnuočiai atsikrato silpniausiais jaunikliais - pasakyti neįmanoma.
„Sakoma, kad gandrai yra patys tikriausi hidrometeorologai ir puikiai žino, kokia bus vasara ir kiek jauniklių galės išmaitinti. Jei paukščiai pajunta, kad neišmaitins visų, patys tėvai iš lizdų išmeta paliegusius, nesveikus, silpnus jauniklius. Šiuo metu skaičiuojame, kad skambučių dėl tokių įvykių yra labai pagausėję“, - pasakojo G. Survila.
Specialisto teigimu, išmestiems paukščiams padėti galima, tačiau į viską reikia žiūrėti, kaip į natūralią gamtos atranką. Todėl išmestą iš lizdo gandrą žmonės, įsitikinę, kad paukštis nesužalotas, gali pabandyti įkelti atgal. Tačiau kartą išmesto gandriuko tėvai paprastai nepasigaili ir išmeta vėl. Taip elgiasi ir nemažai kitų sparnuočių. Ypač dažnai savo jaunikliais atsikrato ir varniniai paukščiai.
Prašo neskubėti
Problemų gamtai dažnai kelia ir perdėtas žmonių rūpestis. Šiuo metu nemažai jauniklių mokosi skraidyti ir palieka lizdus. Toli gražu ne visi jų sugeba parskristi atgal. Tačiau tai nereiškia, kad paukščiai paliekami likimo valiai. Tėvai jaunikliams ir toliau neša maistą, kol šie sustiprėja ir pradeda normaliai skraidyti.
„Jei radote kokį dar nepaskrendantį paukštį, visa, ką patariu daryti, tai įkelti jį į medį, ar sudėti jam šakose kokį nedidelį lizdą. Saugiai įkurdintas jauniklis netruks prisišaukti tėvų, kurie jam atneš maisto“, - sakė G. Survila.
Problemas kelia audros
Rimtai rūpintis iškritusiai paukščiais verta tik po didesnių audrų, nes dažnai pasitaiko, kad vėjas jauniklius tiesiog išpučia iš lizdo. Tokiais atvejais sveikus paukščius vertėtų įkelti atgal.
„Reikia suprasti, kad gamta yra gamta. Su žmonėmis kiek kitaip. Juos gydo, operuoja, jei ką, jie gyvena ir juda vežimėliuose. Tuo tarpu paukščiai turi būti palikti natūraliai atrankai“, - sakė veterinarijos specialistas.
