Mat jo anglų kokerspanielio Makso išskirtinis pomėgis – laikyti nasruose akmenį. Kuo didesnį – tuo geriau.
Nusičiupęs akmenuką jis ilgai jo nepaleidžia, tupi iškėlęs galvą, tarsi didžiuodamasis nešuliu. Pavargęs laikyti, pasideda prie kojų ir nieko, išskyrus šeimininką, prie grobio neprileidžia.
Paliktas saugoti automobilio, Maksas per pusdienį į jį sugeba pritempti keliolika didokų akmenų.
Retkarčiais A.Jusevičius Makso akmenį švysteli į brūzgynus, ir spanielis pašmirinėjęs visada atneša atgal tą patį akmenį.
Šuns pomėgis šeimininkui netrukdo ir nuoširdžiai pralinksmina.
„Kartais ir pats neatsistebiu, kaipgi jis tokius luitus išlaiko. Bet šuo užimtas – ir man ramiau“, – kvatojo A.Jusevičius.
„Spanielis – medžioklinis šuo, turintis puikią uoslę. Tad kai neša šeimininkui akmenį, jis žaisdamas tarsi neša jam antį“, – paaiškino Lietuvos spanielių savininkų klubo prezidentė Aurelija Tunkulienė.
Spanieliai – šunys, šimtmečiais išvedinėti atnešti ir padėti šeimininkui po kojų pašautą vandens paukštį, dažniausiai – antį.
Šie šunys geba atnešti ir gyvą grobį, jo nė kiek nesužeidę.
Spanielis – labai imlus, mėgsta būti reikalingas, dirbti, tad laikomas šunimi, kuris visą gyvenimą lieka jaunas. Puiki šių augintinių uoslė panaudojama muitinėse ieškant įvairių draudžiamų medžiagų.
