V.Putinas įvaizduoja vadovaujantis galingai valstybei, kuri yra stipri ekonominė, karinė ir kultūrinė alternatyva Vakarams. Bet jo vizijai kyla esminis iššūkis: Rusijoje nenumaldomai mažėja gyventojų.
Mūšio lauke Ukrainoje jau žuvo mažiausiai 150 tūkst. rusų.
Prasidėjus karui iš šalies pabėgo beveik milijonas. Gimstamumas yra menkiausias per daugiau nei du dešimtmečius. Jis ypač sumažėjo kai kuriuose regionuose, esančiuose arčiausiai karo zonos.
Padaugėjo dėl aneksijos
V.Putinas nacionaliniu prioritetu pavertė gimstamumo didinimą: 2024-uosius paskelbė Šeimos metais ir įteisino subsidijas tiems, kurie augina tris ar daugiau vaikų.
Per ateinančius šešerius metus šeimoms ir vaikams remti skirtoms priemonėms V.Putinas įsipareigojo išleisti beveik 150 mlrd. eurų. Jis pareiškė, jog Rusijoje visuomenė turi keistis ir daugiavaikės šeimos turi tapti norma.
„Motinystė yra išskirtinis kiekvienos moters tikslas, – kalbėjo V.Putinas kovo mėnesį Tarptautinės moters dienos proga. – Šeima – svarbiausias dalykas kiekvienai moteriai, nesvarbu, kokį karjeros kelią ji pasirinktų ar kokių profesinių aukštumų siektų.“
Pastaraisiais metais Rusijos gyventojų skaičius labiausiai išaugo, kai 2014 m. šalis iš Ukrainos aneksavo Krymą ir taip prisidėjo apie 2,4 mln. gyventojų.
„Sėkmingiausia Kremliaus programa pagerinti gyventojų skaičių buvo kaimyninių teritorijų aneksija, o ne gimstamumo didinimas“, – komentavo Amerikos verslo instituto Vašingtone politinis ekonomistas Nicholas Eberstadtas, tyrinėjantis Rusijos demografiją.
Kaltino SSRS žlugimą
Anot N.Eberstadto, dėl mažėjančio gyventojų, ypač darbingo amžiaus žmonių, skaičiaus ir profesionalų pasitraukimo į užsienį pasekmės bus skaudžios: „Šių žmogiškųjų išteklių praradimas pakenks Rusijos ekonominei ateičiai.“
To neneigia ir Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, elektroniniu paštu atsiuntęs savo atsakymus į „The Wall Street Journal“ jam pateiktus klausimus.
„Demografinė problema iš tiesų labai aktuali, – rašė D.Peskovas. – Priemonės gimstamumui didinti yra vyriausybės ir prezidento prioritetas. Dauguma šalies vystymosi tikslų vienaip ar kitaip yra nukreipti į tai.“
Pasak jo, pagrindinės demografinės krizės priežastys yra gimstamumo sumažėjimas Antrojo pasaulinio karo metais ir Sovietų Sąjungos žlugimas dešimtajame dešimtmetyje.
Kai kurios senesnės gimstamumo skatinimo programos buvo sėkmingos.
Atsilieka nuo Vakarų
Prieš subyrant Sovietų Sąjungai 1991 metais Maskva buvo trečios pagal gyventojų skaičiaus dydį valstybės sostinė.
Rusijai likus be 14 respublikų laukė ekonominiai ir socialiniai sukrėtimai, vis daugiau rusų mirė nuo širdies ir kraujagyslių ligų, eismo įvykiuose, dėl savižudybių ir kitų priežasčių, dažnai susijusių su dideliu alkoholio vartojimu, o moterys gimdė mažiau vaikų.
1990-aisiais vidutinis rusas gyveno 69 metus, 2003-iaisiais šis skaičius smuko iki maždaug 65 metų, o tai yra gerokai mažiau nei daugelyje Vakarų šalių.
Stabilesnė ekonomika, alkoholio pirkimo ribojimo politika ir kovos su rūkymu kampanijos padėjo padidinti gyvenimo trukmę iki maždaug 70 metų 2022 m., tačiau, remiantis Jungtinių Tautų duomenimis, ji vis dar mažesnė nei daugelyje išsivysčiusių šalių.
JAV vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra apie 78 metus. Vienoje buvusių sovietų respublikų Estijoje – 79 metai. Lietuvoje šis skaičius dabar – 76 metai.
Rusijos Federacijos Tarybos narė Margarita Pavlova pareiškė, jog šalis turėtų skatinti jaunas moteris gimdyti vaikus, o ne įgyti aukštąjį išsilavinimą: „Tikriausiai visiems valdžioje tapo akivaizdu, kad esame ant demografinės žiemos slenksčio.“
Gimus dukrai – į užsienį
Vienas Rusijos demografų 37 metų Salavatas Abylkalikovas paliko šalį, nes jo žmona pastojo prieš pat įsiveržimą į Ukrainą 2022-ųjų vasarį. Jis tikras, kad karas dar labiau paaštrins demografijos problemas.
Vyras sakė, kad karo propaganda staigiai pasiekė mokyklas, o į švietimo programas skverbėsi karinė agitacija. S.Abylkalikovo dukrai Dianai jau pusantrų metų, o šeima pernai persikėlė į Jungtinę Karalystę.
Pora svarsto galimybę susilaukti antro vaiko, tačiau ne Rusijoje, o užsienyje.
„Tiktai tada, kai būsime visiškai tikri dėl savo ateities, – kalbėjo rusas. – Deja, pesimistiškai vertinu Rusijos perspektyvas šiuo požiūriu per artimiausią dešimtmetį.“
Aiškino, kaip geriau mirti
Demografai nerimauja, kad dėl karo gali vėl padaugėti vadinamųjų nevilties mirčių nuo alkoholio sukeltų ligų ir kitų priežasčių.
Girtavimas ir narkotikai Rusijoje jau seniai problema. V.Putinas susitikime su viena Ukrainoje žuvusio kario motina pasakė, kad mirti mūšyje yra garbingiau nei nuo alkoholizmo.
„Būna, kad neįmanoma suprasti, ar kai kurie gyvena, ar ne. Neaišku, kodėl jie miršta – nuo degtinės ar dar ko nors, – televizijos transliuotame susitikime kalbėjo V.Putinas. – Bet jūsų sūnus mirė pasiekęs savo tikslą.“
Didelės investicijos į ginklų gamybą sukūrė darbo vietų, padidino algas, bet šis stimulas gali pakenkti ekonomikos augimui.
Kaip teigė Pensilvanijos valstijos universiteto ekonomikos docentė Tatjana Michailova, pragyvenimo lygio kritimas visada turi įtakos gimstamumui.
Klinikos nebedaro abortų
Vienas augančių skaičių Rusijoje – ketvirtas vaikas šeimoje. Šis rodiklis yra vienas didžiausių tarp išsivysčiusių šalių. Keturių ir daugiau vaikų tėvai atleidžiami nuo mobilizacijos į frontą, bet šis rodiklis kilo ir prieš karą Ukrainoje.
34-erių teisininkė Marija iš Novosibirsko miesto augina tik šešiametį sūnų ir abejoja, ar turėti daugiau vaikų. „Labai noriu antro, – sakė ji. – Bet kainos kyla, o realios pajamos nedidėja.“
Neseniai moteris apskaičiavo, kad vien nėštumo metu medicininiai patikrinimai kainuotų apie 80 tūkst. rublių (765 eurus).
„Nėra stabilumo, pasitikėjimo ateitimi, kad galėčiau ramiai planuoti vaikus, nors labai norėčiau dar vieno vaiko“, – sakė Marija.
Keliuose regionuose, įskaitant ir okupuotą Krymą, privačiose klinikose valdžios institucijos nebeleidžia atlikti abortų. Rusijos Valstybės Dūma svarsto galimybę juos uždrausti visoje šalyje.
V.Putinas abortus pavadino opia problema. Tačiau jis pridūrė, kad taip pat reikia paisyti moterų teisių ir laisvių, o draudimai gali duoti priešingų rezultatų.
Parengta pagal „The Wall Street Journal“ inf.
