Nors kritimas nėra drastiškas, tiek sociologai, tiek politikos analitikai pabrėžia, kad šiame geopolitiniame kontekste šalies gyventojų pasitikėjimas ginkluotosiomis pajėgomis yra be galo svarbus, o pirštu beda ir į pastaruoju metu kilusį skandalą dėl buvusio kariuomenės vado Valdemaro Rupšio, ir į tai, kaip politikai išnaudoja krašto gynybos klausimus savo rinkiminiams tikslams.
Gyventojai užmirš?
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ rugsėjo 13–21 dienomis atliktos apklausos duomenimis, Lietuvos kariuomene bendrai teigė pasitikintys 59 proc. apklaustųjų – „visiškai pasitikintys“ nurodė 12,9 proc., o „pasitikintys“ – 46,1 proc. respondentų.
Tuo metu dar liepą gyventojų pasitikėjimas kariuomene buvo 4 proc. punktais didesnis ir bendrai siekė 63 proc. – 11,8 proc. respondentų teigė „visiškai pasitikintys“ kariuomene, dar 51,2 proc. – „pasitikintys“.
Sociologas, „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys nurodė, kad kariuomenės vertinimas pastaruoju metu dažniausiai svyravo apie 60 procentų.
„Šį kartą, matyt, įtakos turėjo tai, kad apklausa vyko tada, kai dėl dantų taisymo buvęs kariuomenės vadas V.Rupšys pykosi su krašto apsaugos ministru Laurynu Kasčiūnu. Bet visumoje pastarųjų metų rezultatas toks ir buvo“, – portalui Lrytas komentavo V.Gaidys.
Sociologas įvardijo, kad kovą kariuomene pasitikėjo 58,9 proc., vasarį – 61 proc., gruodį – 59,9 proc., lapkritį – 60,7 proc. apklaustųjų.
Tiesa, Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą turėjo įtakos gyventojų požiūriui į Lietuvos kariuomenę.
V.Gaidys nurodė, kad dar prieš Rusijai įsiveržiant į Ukrainą, 2022 metų vasarį, 59,9 proc. gyventojų teigė pasitikintys Lietuvos kariuomene. Tačiau, kai prasidėjo kariniai veiksmai, pasitikėjimas pakilo – siekė ir 68 procentus.
„Tačiau pastaruoju metu apie 60 proc. ir buvo. Vėlgi, dantų taisymas užsimirš ir vertinimas sugrįš. Tai pakankamai natūrali fliuktuacija“, – įvertino sociologas.
Reaguoja jautriai
Savo ruožtu Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius pabrėžė tai, kaip jautriai visuomenė reaguoja į kylančius skandalus ir sudėtingesnes situacijas.
Nors kariuomene pasitiki daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų, o dabartinis kritimas nėra dramatiškas, analitikas atkreipė dėmesį į dabartinę geopolitinę situaciją ir gyventojų pasitikėjimo svarbą tokiame kontekste.
„Tai nėra didelis kritimas, todėl pirmiausiai siečiau jį su V.Rupšio istorija ir jo odontologinėmis paslaugomis. Bet taip pat ir su rinkiminiu kontekstu – dabar daug kalbama apie tai, kaip turi atrodyti gynybos finansavimas.
Politikų matymas truputį skiriasi: vieni kalba apie konkrečius procentus, kiti kritikuoja tuos, kurie kalba apie konkrečius procentus“, – portalui Lrytas komentavo M.Baltrukevičius.
Pasitikėjimui nepadeda, analitiko teigimu, ir jau kelias savaites įvairiais pjūviais vykstantis krašto apsaugos ministro L.Kasčiūno ir Seimo NSGK nario Dainiaus Gaižausko santykių aiškinimasis.
„Kartais politikai, ieškodami politinių dividendų, keldami audrą vandens stiklinėje, gynybos klausimais veikia neoptimaliai. Būtų geriau, kad sugebėtume diskusijas, kurios kartais yra neišvengiamos, palikti už uždarų durų ir nepaversti to, kas šaliai yra vienas iš kertinių dalykų, turgeliu, kur daug rėkiama ir bandoma viską suvesti į tarpusavio politines kovas“, – ragino jis.
M.Baltrukevičius pastebėjo, kad apskritai Lietuvos gyventojams šalies gynyba yra vienas iš pačių aktualiausių klausimų.
„Paskutinė „Eurobarometro“ apklausa parodė, kad rūpestis dėl saugumo buvo pagrindinė problema. Todėl, kai žmonės mato dalykus, kurie kelia klausimų, jie reaguoja.
Dabar yra padidintas dėmesys tam, kas vyksta kariuomenėje. Ilgą laiką Krašto apsaugos ministerija, iki pat auksinių šaukštų skandalo, buvo tobula vieta ramiai dirbti, ministrai neatkreipė į save dėmesio. Dabar situacija yra kitokia“, – pabrėžė jis.
M.Baltrukevičius svarstė, kad gyventojai šiame kontekste jautriau reaguoja į visus lėšų gynybai klausimus.
„Žmonės supranta, kad nors gynybos finansavimas dabar yra didelis, jis nėra guminis, ir galimai lėšos, kurios turėtų būti skirtos vien tik dalykams, kurie labiau susiję su kariuomenės aprūpinimu, keliauja tokiems dalykams, kaip, šiame kontekste, kariuomenės vado ir jo žmonos medicininėms paslaugoms – tai kelia klausimų“, – argumentavo jis.
Imami visi ginklai
Savo ruožtu Seimo NSGK narė Dovilė Šakalienė pabrėžė, kad nors rimtesnėms išvadoms dėl gyventojų pasitikėjimo Lietuvos kariuomene kaitos reikėtų stebėti ilgesnio laikotarpio tendencijas, visgi, parlamentarė pripažino, kad vieši politikų santykių aiškinimaisi pasitikėjimo neprideda.
„Bendrai, tiek Europoje, tiek transatlantiniame kontekste matome, kad nacionaliniai rinkimai tampa grėsme nacionaliniam saugumui, nes jų metu bet kokie ginklai „eina į trasą“.
Mano akimis žiūrint, tokie konfliktai nėra labai atsakingas dalykas, bet tokia yra rinkimų logika, ir bet kokių aštrių naratyvų kėlimas yra įprasta praktika.
Man tai nėra priimtina ir aš nemanau, kad dabartinėje geopolitinėje situacijoje, kuri yra labai komplikuota ir tikrai nelengvėjanti, visuomenei reikia dar papildomo streso ir papildomos panikos ar gąsdinimo, ateinančio iš politinio lygmens“, – portalui Lrytas sakė D.Šakalienė.
Politikė pasakojo susitikimuose su gyventojais girdinti jų nerimą dėl to, kad politikai dėl gynybos klausimų nesugeba tarpusavyje susitarti.
„Paraginčiau nuo tokių aštrių konfliktų susilaikyti, nes jie kerta bendrą pasitikėjimą valstybe ir atskiromis valstybės institucijomis. O ar tai tiesiogiai atsiliepia kariuomenei ir ar tai yra stabilus ir ilgalaikis poveikis – sunku pasakyti“, – kalbėjo ji.
L.Kasčiūnas: tai yra ir neatsakingų politikų padarinys
Tuo metu pats krašto apsaugos ministras L.Kasčiūnas teigė manantis, kad dabartinis kariuomenės vertinimas yra momentinis nuotaikų pasvyravimas.
„Mūsų kariuomenė stiprėja, mes, kaip valstybė, stiprėjame gynybiškai. Tai yra labai aiški kryptis ir negrįžtamas procesas – esu tuo užtikrintas. O toks pasvyravimas – reikia žiūrėti metų eigoje, jeigu bus tendencija. O aš manau, kad tai tuoj grįš į pozityvias vėžes“, – portalui Lrytas sakė L.Kasčiūnas.
L.Kasčiūnas pripažino, kad tokie konfliktai, kurie buvo stebimi tarp jo ir D.Gaižausko, bendram visuomenės pasitikėjimui nėra gerai, tačiau ministras pastebėjo, kad apklausos atlikimo ir šių politikų debatų datos nepersidengia.
„Kita vertus, krašto apsauga yra įvelkama į rinkimų rūbą, į rinkimų lauką. Priminsiu pavyzdį apie prieš pora savaičių įvykusį išstojimą Seime – neva lietuviški dronai yra neskaidriai perkami, buvo minėtos žmonių pavardės.
Ir išdava kokia? Jis kreipėsi į STT, mes pateikėme visus dokumentus, kaip vyko pirkimas, ir STT nepradeda jokio ikiteisminio tyrimo, nes jiems informacijos, kurią mes pateikėme, užteko.
Atrodo, eini į puolimą, bet iš principo puoli krašto apsaugą – pasakiau ir išėjau. O dėmė tai lieka, nors už to, kas pasakyta, nėra jokio racionalaus grūdo, nei priežasties, nei šešėlio.
Tai yra neatsakingų politikų padarinys – tai aišku, kad tokie dalykai veikia“, – įsitikinęs jis.
