Kanadiečių pianistui Marcui-André Hamelinui – Vilniaus festivalio publikos liaupsės

Koncertas, pavadintas „Misija įmanoma“ – taip, kaip visas 28-asis Vilniaus festivalis, sukėlė didelį publikos, tarp kurios – daug fortepijono profesionalų, susidomėjimą. Visame pasaulyje koncertuojantis kanadiečių pianistas Marcas-André Hamelinas Nacionalinėje filharmonijoje atliko itin sudėtingus Ludwigo van Beethoveno, Roberto Schumanno, Maurice’o Ravelio kūrinius. Vilniaus festivalio svečias M.-A. Hamelinas yra pelnęs daugybę prestižinių įvertinimų, tarp jų – 11 „Grammy“ nominacijų, Vokiečių įrašų kritikų asociacijos apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus ir kt. 2014 m. „ECHO Klassik“ jį paskelbė metų instrumentininku, o 2020 m. gruodį jam įteiktas Ontario menų fondo Paulio de Huecko ir Normano Walfordo apdovanojimas už meistriškumą. Menininkas taip pat yra įvertintas Kanados valstybiniais apdovanojimais. Jis, perfrazuojant užsienio žiniasklaidą, „gerai žinomas dėl savo domėjimosi fortepijono repertuaro greitkeliais ir nepramintais takais“, „atlikėjas su beveik antžmogišku techniniu meistriškumu“.Koncertui fortepijono įžymybė pasirinko Beethoveno Sonatą fortepijonui, op. 106, B-dur, – vieną sudėtingiausių šio kompozitoriaus, o ir apskritai pianistų repertuaro kūrinių, Schumanno „Miško scenas“, op. 82 („Waldszenen“), ir Ravelio siuitą fortepijonui „Nakties Gasparas“, M. 55 („Gaspard de la nuit“), kuri iki šiol yra iššūkis net patiems geriausiems pasaulio pianistams. Publika M.-A. Hamelino skambinimo klausė sulaikiusi kvapą. „Jis yra lakūnas, skrendantis per baisią turbulenciją, bet salone yra 100 miegančių kūdikių ir jis negali nė vieno jų prabudint. Ir sugeba ne tik išlaviruot, bet ir pasigrožėt vaizdais pro langą“, – po koncerto komentavo muzikos apžvalgininkas, LRT radijo ir „LRT Klasikos“ laidų vedėjas Domantas Razauskas. „Pagaliau gyvai išgirdau TIKRĄ Ravelį“, – socialiniame tinkle rašė muzikologė Laimutė Ligeikaitė.