Pasak ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovo Algirdo Klimavičiaus, išmokos priklausytų sklypų savininkams, kurių valdoje yra svarbių apsaugoti rūšių ar objektų, tačiau prašyti sklypą registruoti saugoma vietove bus galima ir savanoriškai.
„Žmogus gali ateiti ir su juo bus sudaryta sutartis iš karto, jo nuo savęs nestumsime. (...) Jis (sklypas – ELTA) taps privačia saugoma vietove, tik (...) kompensacija greičiausiai nebus išmokėta, jei ten nėra prioritetinis plotas, į kurį pirmame penkmetyje turėtume orientuotis“, – pirmadienį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto diskusijoje dėl AM parengto Saugomų teritorijų įstatymo teigė A. Klimavičius.
„Kompensacija nebus sumokėta, bet ta vietovė taps privačia saugoma vietove“, – sakė jis.
Pasak aplinkos viceministro Kęstučio Šetkaus, ministerija negali skirti tiek lėšų, kad kompensacijos būtų išmokamos visiems žemės savininkams.
„Mus ribojantis veiksnys yra finansai, ambicija yra didesnė nei galimos finansavimo galimybės“, – sakė K. Šetkus.
Pagal siūlomą naująją įstatymo redakciją, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) patvirtins potencialių privačių saugomų teritorijų sąrašą. Steigti privačią saugomą vietovę ir gauti kompensaciją bus siūloma sklypų, kuriose yra svarbiausių saugotinų buveinių ar objektų, savininkams.
„Atsirinkę pagal tam tikrus kriterijus, turėsime pasitvirtinti vertingiausias teritorijas, į kurias pirmiausia turėtų būti nukreipti mūsų ištekliai. Tai ir didesnio ploto (sklypai – ELTA), ir arčiau saugomų teritorijų bei buveinių, kurių saugomų teritorijų tinkle trūksta“, – kalbėjo A. Klimavičius.
„Ir geografinis tolygumas būtų labai svarbus faktorius. (...) Jei kur nors Vakarų Lietuvoje neturime buveinės, saugomų plotų, pirmiausia ten ieškosime tokių buveinių ir siūlysime jų savininkams su valstybe sudaryti sutartį ir susilaikyti nuo ūkinių priemonių“, – tęsė jis.
Anot AM atstovo, dar anksti pasakyti, kokie saugotinų vietovių prioritetai bus numatyti, tačiau tikėtina, jog jie kistų kas maždaug 5 metus: „Priklausomai nuo to, kaip mums seksis pirmuosius 5 metus kviesti pasirašyti apsaugos sutartis“.
AM siūlymu, privati saugoma vietovė būtų įkuriama tarp žemės savininko ir VSTT sudarius bent 30 metų arba neterminuotą sutartį, kuri būtų registruojama Nekilnojamo turto registre. Vietovė taip pat būtų skelbiama Saugomų teritorijų valstybės kadastre.
Žemės savininkas gautų 100 proc. vienkartinės kompensacijos sumą, jei sutartis neterminuota, 50 proc. – jei sudaryta 30 metų. AM siūlo numatyti galimybę savininkui atsisakyti privačios saugomos vietovės steigimo, tačiau tuomet turėtų grąžinti kompensaciją bei sumokėti netesybas su 3,5 metinėmis palūkanomis.
„Tokia sankcija būtina, kad išlaikytume šitų sprendimų stabilumą, (...) kad nebūtų sudaroma sutartis, paimama vienkartinė kompensacija, pasifinansuojami reikalingi dalykai ir vėliau sutartis nutraukiama, o mediena parduodama rinkoje“, – pažymėjo A. Klimavičius.
Pagal dabartinį ministerijos pasiūlymą, saugoma vietovė negalėtų būti draustiniuose, paveldo objektuose, atkuriamuosiuose sklypuose, valstybiniuose parkuose, biosferos stebėjimo teritorijose.
Iniciatyva siekiama išsaugoti arba atkurti privačiuose sklypuose esančias Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines, Europoje ar Lietuvoje saugomas gyvūnų, augalų, grybų rūšis ir buveines arba kitus biologinės įvairovės elementus, kraštovaizdį, gamtos ir kultūros paveldo objektus. Kartu norima atkurti pažeistas ekosistemas, apsaugoti vietos bendruomenėms svarbias teritorijas.
