1. Išdžiūvimas.
Sausas šildomų patalpų oras išgarina drėgmę, augalai kenčia, dehidratuoja. Pernelyg dažnas ir gausus laistymas padeda augalų šaknims, tačiau garavimas ypač sparčiai vyksta ir per lapus. Norisi, kad augalai gautų daugiau saulės, tad jie statomi ant palangės. Tačiau jei kambarys šildomas ne per grindis, o per radiatorius, iš jų karštas oras keliauja aukštyn. Vadinasi, augalai gauna gerokai daugiau šilto oro, palyginti su bet kuria kita kambario vieta.
Todėl dažnai tenka rinktis: ar daugiau saulės, ar šiltesnė vieta. Jei įsigijote naują augalą, galite šiek tiek užtrukti, kol įvertinsite jam reikalingą balansą ir parinksite geriausią vietą.
Kad augalas kenčia nuo per daug sauso oro, gali rodyti šie ženklai: susisukę lapai, sudžiūvę lapų galiukai, neišsivystę jauni lapai, pumpurai nukrenta nespėję išsiskleisti.
Ką daryti? Yra du variantai: arba auginkite sausrai atsparius augalus, arba palepinkite juos šiltu dušu. Jei auginate kaktusų ar sukulentų šeimos augalą (jie atsparūs sausrai), problemą jau išsprendėte: laistykite jį labai retai, gali užtekti ir vieno karto per mėnesį.
Jei auginate drėgmę mėgstančius augalus, kartą per savaitę nuprauskite juos su šiltu dušu. Jie pasiims drėgmės per lapus, o tuo pačiu ir dulkes nuplausite. Paprastesnis būdas – tiesiog apipurkškite šiltu vandeniu. Ant palangės vėl statykite tik nudžiūvusius, kad saulės spinduliai per lašelius nepakenktų lapams.
Mano patarimas: dažnai vėdinkite patalpas. Kol vėdinate, gali tekti augalus nuo palangių nukelti, kad nepatirtų temperatūrinio šoko. Tačiau grynas oras subalansuos kambario mikroklimatą ir jums, ir augalams.
2. Perlaistymas
Tiesą sakant, augalai per žiemą greičiau miršta dėl perlaistymo, o ne dėl išdžiūvimo. Nėra ką kalbėti apie sausrai atsparius augalus, juos laistyti reikia kuo rečiau. Nepainiokite su saulamėgiais – jei mėgsta saulę, nebūtinai mėgsta ir sausrą. Pavyzdžiui, zamiokulkas, kuris vadinamas tiesiog pinigų medžiu, gerai auga mažiau apšviestoje vietoje, tačiau laistyti jį reikia ypač retai. Daug kas sako, kad pinigų medžio neįmanoma numarinti – visiška netiesa, nes jis tikrai gali žūti nuo dažno perlaistymo.
Tačiau net ir tie augalai, kurie mėgsta drėgmę, gali nepakęsti drėgmės pertekliaus. Pavyzdžiui, puansetija, kuri žinoma kaip Kalėdų gėlė, yra lepus augalas, reikalaujantis drėgno mikroklimato. Bet jeigu perlaistysite ir perteklinis vanduo užsistovės lėkštelėje, jos šaknys kaipmat pradeda pūti. Tai viena iš priežasčių, kodėl nepavyksta išlaikyti puansetijos kitiems metams.
Ką daryti? Auginkite augalus vazonuose su skylute, per kurią vandens perteklius galėtų išbėgti. Jei po laistymo lėkštelė po vazonu prisipildė vandens, nepalikite taip, o išpilkite tą perteklių. Prieš laistant patikrinkite, ar žemė nėra drėgna po ankstesnio laistymo. Labai svarbu: laistykite nusistovėjusiu kambario temperatūros arba vos šiltesniu vandeniu.
3. Saulės spindulių stoka
Kad žiemą saulės per mažai, jaučiame ne tik mes, bet ir augalai. Ne paslaptis, kad dažniausiai kambariniai augalai yra kilę iš karštų tropinių kraštų, todėl saulės jiems tikrai reikia. Jei kambaryje šilta, o saulės mažai – augalai tįsta, spalva darosi vis blyškesnė, stiebai ilgėja, augalas skursta.
Ką daryti? Kad tokie augalai žiemą išgyventų sėkmingai, pirmiausiai reikia atkreipti dėmesį į kambario temperatūrą. Vieno recepto nėra, bet galima orientuotis pagal tokį dėsnį. Jei šilta ir saulėta, augalas gauna ženklą, kad galima augti. Jei vėsu, augalas supranta, kad reikia ilsėtis.
Tai reiškia, kad jeigu kambaryje apie 18 laipsnių šilumos, kai kurie augalai tiesiog nustoja augti ir ramiai laukia pavasario. Tada jiems aktyvi saulė visai nebūtina. Kartas nuo karto paliekite (tikrai ne taip dažnai, kaip vasarą), netręškite arba tręškite ypač retai. Netrukdykite jam ilsėtis – tai daugiausia, ką galite padaryti, kad augalas išgyventų iki pavasario.
Jeigu kambaryje 22-24 laipsniai šilumos, gali būti, kad pamatysite dygstančius ūglius, šviesius mažus lapelius, neproporcingai ilgus augančius šviesius kotus. Vadinasi, augimas vyksta, o saulės per mažai. Perkelkite augalą ant šviesiausios palangės, kad saulės gautų kuo daugiau. Kai kuriems augalams tiesioginė saulė gali būti per aktyvi, tad po kurio laiko pasitikrinkite, ar neruduoja, nenudega lapeliai.
Jeigu viskas gerai, palikite toje vietoje ir stebėkite toliau. Jei pradeda ruduoti lapų krašteliai, gali būti, kad tiesioginė saulė per intensyvi – ieškokite kitos šviesios vietos, pavyzdžiui, rytinėje pusėje.
Gera išeitis – specialios lempos. Jei pasiryšite tokiam pirkiniui, geriausia saulės reikalaujančius augalus sugrupuoti ir apšviesti iškart visą grupę. Tada ir mikroklimatas augalams geresnis, ir apšvietimo gaus visi kartu. Geriausiam rezultatui lempa turėtų šviesti apie 10-11 valandų.
Mano patarimas – jei jau naudojate specialią lempą, užsiauginkite ir prieskoninių žalumynų. Paskirkite bent vieną papildomą vazonėlį gurmaniškiems malonumams. Bazilikai, petražolės, mėtos – su specialia lempa galite užsiauginti bet kuriuos žalumynus net ir žiemą.
Straipsnio autorė yra modernių apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ vadovė.
