„Gal galėtumėte pakonsultuoti tokiu klausimu – santuokos metu mano tėvai padovanojo man dalį namo. Ta dalis yra suformuota kaip atskiras turtinis vienetas (suformuotas padalijus daiktą) ir yra registruota kaip mano nuosavybė. Šioje dalyje yra keletas bendro naudojimo patalpų, kaip laiptinė, ūkinis pastatas, rūsys, kurie padalyti lygiomis dalimis tarp savininkų, mano sesers ir pusbrolių. Žemės sklypas, ant kurio stovi pastatai, yra bendroji nuosavybė, padalinta lygiomis dalimis tarp savininkų. Jai išduotas atskiras registro pažymėjimas.
Ar mano mirties atveju žmona ar vaikai besąlygiškai paveldėtų šią nuosavybę? Ar vis dėl to į jos dalį galėtų pretenduoti ir mano sesuo ar pusbroliai, kuriems tame pačiame name buvo padovanotos kitos dalys?“ – klausė skaitytojas.
Situaciją komentuoja advokatė Raimonda Lazauskienė:
„Nuosavybės teisių įgyvendinimas skiriasi priklausomai nuo to, ar turtas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, tai yra nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Iš skaitytojo aprašytos situacijos matyti, jog namo dalis, kuri yra suformuota kaip atskiras nekilnojamo turto objektas, priklauso jam asmeninės nuosavybės teise. Tokiu būdu į daiktą nukreipta tik vieno asmens (savininko) valdžia, jo teisių disponuoti, naudoti daiktą ir jį valdyti neriboja kitų savininkų teisės, todėl jis nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų gali savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.
Tačiau gali būti, kad į tą patį daiktą nuosavybės teisę turi du daugiau asmenų. Esant tokiai situacijai laikoma, kad bendras daiktas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios nuosavybės teise. Skiriamos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė ir bendroji jungtinė. Skaitytojas nurodo, jog žemės sklypas, ūkinis pastatas ir rūsys priklauso bendraturčiams lygiomis dalimis, todėl darytina išvada, jog minėtas turtas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Įstatymas numato, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojame bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, vieno iš bendraturčio ieškinio pagrindu teismas gali nustatyti naudojimo bendru turtu tvarką arba atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Tuo atveju, jeigu nebus sudarytas testamentas, skaitytojui mirus, visas jo turtas bus paveldimas pagal įstatymą. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra nustatyta tam tikra tvarka, kurios laikantis sudaroma paveldėtojų eilė:
Pirma eilė – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
Antra eilė – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;
Trečia eilė – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;
Ketvirta eilė – palikėjo broliai, seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;
Penkta eilė – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
Šešta eilė – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
Visi įpėdiniai paveldi lygiomis dalimis pagal aukščiau nurodytą eilę. Jeigu nėra pirmos eilės įpėdinių arba jie atsisakė palikimo, arba iš jų atimta paveldėjimo teisė, paveldi antra eilė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jie atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.
Tuo tarpu palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą kartu su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.“
