NŽT nepritaria pateiktiems įstatymų projektams, nes, Tarnybos nuomone, projektų nuostatos yra nesuderintos tarpusavyje, prieštaraujančios viena kitai, galiojantiems įstatymams ir Konstitucijai.
Pritarus Aplinkos ministerijos siūlomiems pakeitimams, būtų sukeltas chaosas žemės tvarkymo ir administravimo srityje bei padaryta didelė žala visuomenei ir valstybei.
Taip pat vienas iš svarbiausių neigiamų planuojamų pokyčių aspektų yra tai, kad neatlikta jokia kaštų ir naudos analizė ir neįvertinta reali papildoma finansinė našta valstybei bei savivaldybėms.
Perduodant NŽT funkcijas kitoms institucijoms, į jų dokumentų valdymo sistemas reikėtų perkelti Tarnybos centrinio padalinio ir 50-ies teritorinių padalinių dokumentus ir nuo 1991 m. saugomų dokumentų archyvą, be kurio funkcijų vykdymas yra neįmanomas.
Turint omenyje tai, kad kiekvienais metais NŽT dokumentų valdymo sistemoje užregistruojama daugiau nei 1,3 mln. gautų ir institucijoje parengiamų dokumentų, šių ir archyvinių dokumentų perkėlimas į kitų institucijų dokumentų valdymo sistemas bei popierinių dokumentų išskirstymas pagal Tarnybos funkcijas ir pervežimas į kitų institucijų patalpas pareikalautų milžiniškų laiko ir finansinių išteklių.
Įgyvendinus siūlomus pakeitimus, šiuo metu automatizuoti NŽT veiklos procesai būtų perduoti skirtingų institucijų su skirtingomis dokumentų valdymo sistemomis kompetencijai. Tai suponuoja, kad bus apsunkintas, o kartais ir neįmanomas, integracinių sąsajų su skirtingomis dokumentų valdymo sistemomis realizavimas, arba tokie procesai taip pat pareikalaus didelių papildomų finansinių išlaidų.
Be didelių papildomų finansinių kaštų, visa tai, neabejotinai, sukeltų ir itin didelių nepatogumų gyventojams ir ypač verslo atstovams, nes neapibrėžtam laikui įstrigtų žemėtvarkos dokumentų rengimo procesai.
Įstatymų projektų rengėjai taip pat nežino (tai buvo patvirtinta ir per projektų viešą pristatymą), kokia papildoma finansinė našta bus sukurta savivaldybėms ir iš kokio biudžeto (valstybės ar savivaldybių) bus padengti naujų funkcijų įgyvendinimo kaštai.
Atkreiptinas dėmesys, kad dėl valstybinės žemės valdymo perdavimo savivaldybėms savo nuomonę yra ne kartą pasakęs ir Konstitucinis Teismas.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad valstybės turtas nėra savitikslis, bet turi duoti naudą visuomenei ir turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai tvarkomas; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises, taigi ir valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, nuosavybės teises; neleidžiamas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei.
Šiuo metu savivaldybės turi visus įrankius planuoti savivaldybės teritorijos plėtrą rengiant savivaldybių ar jos dalių bendruosius planus, atitinkamai turi galimybę planuoti teritorijas, reikalingas įgyvendinti socialinius, kultūrinius, ekologinius, ekonominius ir kitų vietos bendruomenės interesus, ką ir daro tuo suinteresuotos savivaldybės.
Tačiau įstatymų projektuose numatomas teisinis reguliavimas – valstybinės žemės (valstybės turto) išskaidymas 60-iai savivaldos institucijų – sukuria realias prielaidas savivaldybėms priimti neprognozuojamus ir nevienodus, tik vietinius poreikius tenkinančius sprendimus, neatsižvelgiant į bendrąjį valstybės ir visuomenės interesą dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo. Nebūtų užtikrintas efektyvus ir vienodas teisės aktų nuostatų supratimas, taikymas ir kontrolė.
NŽT vertinimu, įtvirtinus Aplinkos ministerijos siūlomus pakeitimus, valstybei praktiškai taps neįmanoma efektyviai ir laiku įgyvendinti ypatingos svarbos projektų, kurie yra ne vienos ir net ne dviejų savivaldybių teritorijose (pvz., Rail Baltica, Via Baltica, Lietuvos kariuomenės Rūdninkų karinio poligono projektai ir kt.).
Tokie projektai reikalauja vienodos praktikos, skubių sprendimų priėmimo ir turimos patirties tiek valstybinės žemės valdyme, tiek žemės sklypų formavime, perdavime kitiems patikėtiniams ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams.
NŽT nuomone, įstatymų projektų rengėjai neįvertina ir siūlomais įstatymų pakeitimais sukuriamų papildomų korupcijos atsiradimo rizikų perdavus valstybinės žemės valdymą savivaldai.
Antikorupciniu požiūriu ydingi ir kiti projektų siūlymai. Pavyzdžiui, siūlymas žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimo procesą visiškai perduoti kadastro tvarkytojui. Toks procesas būtų nei objektyvus, nei skaidrus, nes kadastro tvarkytojas būtų ir nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus atliekantis, kadastro duomenų bylas tikrinantis bei Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre registruojantis nekilnojamųjų daiktų registro ir kadastro duomenis subjektas.
Taigi matydama visas galimas grėsmes visuomenei ir valstybei bei įvertindama tai, kad įstatymų projektais siūloma pertvarka neužtikrina Vyriausybės programoje nurodytų tikslų įgyvendinimo, NŽT nepritaria pateiktiems įstatymų projektams, tačiau yra pasirengusi bendradarbiauti siekiant įvertinti Tarnybos kompetencijai priskirtas funkcijas ir pateikti siūlymus dėl teisinio reguliavimo pokyčių siekiant dar labiau efektyvinti Tarnybos veiklą.
