Vilniaus savivaldybės taryba koncesijos sutarčiai pritarė šį trečiadienį, taip atverdami kelią pasirašyti susitarimą dėl 150 mln. eurų vertės su investicijų bendrove „BaltCap“. Fondas užėmė iš projekto pasitraukusios koncerno „Icor“ įmonės „Axis industries“ vietą.
Susitarimą, numatantį išdėstyti mokėjimus koncesininkui per 22 metus pasibaigus statyboms, pasirašė visos trys šalys: savivaldybė, ŠMSM ir „BaltCap“.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius po sutarties pasirašymo pabrėžė, kad dabar laukiantys uždaviniai – parengti gerą techninį projektą. Skaičiuojama, kad nuo šiandien per 3,5 metų nacionalinis stadionas turėtų būti užbaigtas. Už visas rizikas bus atsakingas privatus partneris, mokesčių mokėtojams bent kol kas niekas nekainuos. „Sveikinu visus su džiugia diena“, – kalbėjo meras.
Pasak Vilniaus mero, koncesijos sutarties pasirašymo nukėlimas mokesčių mokėtojams kainavo šešis milijonus eurų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė kalbėjo, kad po tiek metų istorija gali tapti sėkmės istorija. Pagaliau turėsime futbolui skirtą stadioną, kuriame galės vykti aukšto lygio varžybos. „Nebeliks gėdos, kad neturime tokio lygio stadiono. Tas mus labai džiugina“, – kalbėjo ministrė.
„Sveikinu Vilnių ir Lietuvą. Tikimės, kad galėsime nesižvalgyti atgal ir turėsime stadioną. Galbūt po šio ilgo proceso rinka kažką išmoko, o statybos parodys, kad projektas sukuria didelę naudą Lietuvai“, – teigė koncesininko, investicijų bendrovės „BaltCap Infrastructure Fund“ ir projekto bendrovės „Vilniaus daugiafunkcio komplekso“ atstovas Šarūnas Stepukonis.
Techninis projektas bus pradedamas rengti iškart, jį tikimasi turėti po 9 mėnesių. Ar dar kas gali atsitikti, ir stadionas liks tik idėja? Manoma, kad ne. O savivaldybės mokėjimai prasidės tik po to, kai stadionas bus pabaigtas. Viešumoje, anot mero, minima daug skaičių, realybėje pats stadionas kainuos 49 mln. eurų, viso komplekso statyba – 87 mln. eurų. Visi mokėjimai per 25 metus kainuos apie 160 mln. eurų. „Džiaugiamės, kad net dėl didelio pagalių kaišiojimo projektas nežlugo“, – kalbėjo meras.
Vyriausybė turi savo įsipareigojimus, juos žada įvykdyti. Pagrindinis Vyriausybės įsipareigojimas – futbolo stadionas.
Nuo vizualizacijų realybė skirsis, anot mero, nes bus skiriama daug dėmesio darniam judumui, žalumui, mat vizualizacijose betono per daug, medžių per mažai.
Bus sprendžiama dėl vietų stadione skaičiaus, galbūt, reikia ne 15 tūkst., bet 18 tūkst. vietų. Taip pat svarbu judumas, reikės ne vieno pagerinimo. Ne mažiau svarbu ir prieigos: viadukas prie Šeškinės, kas yra jau savivaldybės projektas, Šeškinės šlaitų konkursas pasibaigęs, norima, kad į stadioną dauguma atkeliautų pėsčiomis. Taip pat laukia iššūkis dėl Sporto muziejaus. Jei dėl sporto veiklų, bendruomenės namų, darželio viskas aišku, dėl Sporto muziejaus konkretesnio plano dar nėra.
Ant mero, kad nėra nacionalinio stadiono, nėra Vilniaus didžiausia problema, ne mažiau svarbu, kad trūksta žalumos, gatvių, vietų vaikams sportuoti. Bet aišku norisi, jog galėtume pasidžiaugti, kad turime kažką normalaus. Stadionas – miesto centrinėje dalyje, lengvai pasiekiamas, į varžybas nereikėtų važiuoti už miesto. Šis objektas, neabejojama, bus gyvas visą laiką, jei būtų tik stadionas, penkias dienas per savaitę ten būtų tuščia ir nyku.
Vilniaus savivaldybė skelbė, kad galutinis sutarties projektas suderintas ir su Viešųjų pirkimų tarnyba, naujausiuose pakeitimuose įtraukti ŠMSM įsipareigojimai – 53 mln. 392 tūkst. eurų, jie anksčiau buvo numatyti kituose dokumentuose. Be kita ko, įvardijama, kad stadionas turi būti UEFA IV kategorijos, koreguojamos sumos perkeliant jas iš galutinio pasiūlymo.
Savivaldybė planuoja, kad pasirašius sutartį, per metus bus parengtas objekto techninis projektas, o 2022-ųjų pabaigoje prasidėtų ir pačios statybos – jos, planuojama, galėtų būti baigtos iki 2024-ųjų pabaigos. Visgi meras nemano, kad pavyks iki tol užbaigti statybas, realesnė data 2025 metai. Kol kas rangovas nėra žinomi, tik pretendentai, tarp kurių ir įmonės iš užsienio.
Po sutarties pasirašymo ketinama patvirtinti atskirą susitarimą dėl koncesijos sutarties pakeitimo, jame numatyta tikslinti investicijų grąžos normos sąvoką, bus aprašomos procedūros, jog rizika gauti UEFA IV stadiono kategoriją tenka koncesininkui. Taip pat tikslinama, jog koncesininkas turi teises tik į baudas ir nuostolių atlyginimus, kurie yra numatyti sutartyje, tikslinami atsiskaitymo, mokėjimo tvarkos terminai.
Be kita ko, dokumentuose įvardijamas siekis įrengti stadione papildomas 3 tūkst. vietų be planuotų 15 tūkst., įtvirtinama, jog būtų imamasi priemonių, jei koncesininkas įvykdytų ne visus reikalavimus siekiant objekto pripažinimo UEFA IV kategorijos stadionu.
Be minėtų 150 mln. investicijų į patį daugiafunkcį centrą su stadionu, savivaldybė planuoja skirti dar apie 35 mln. eurų aplinkinės infrastruktūros tvarkymui.
Diskusijos dėl nacionalinio stadiono Vilniuje statybų, vietoje nebaigtų stadiono konstrukcijų Šeškinėje, vyksta nuo 2015-ųjų. Daugiau nei 150 mln. eurų vertės projektas pastaraisiais metais strigo kilus ginčų su teisėsauga ir Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), pripažinusia koncesijos konkursą neteisėtu, tačiau teismas šį sprendimą panaikino, o tarnyba teismo verdikto nebeskundė.
Pagal sutartį, ant Šeškinės kalvos turėtų būti pastatytas daugiafunkcinis sporto kompleksas, kurį, be nacionalinio stadiono, sudarytų dar 15 sporto objektų: lengvosios atletikos aikštė, 6 krepšinio salės, 3 futbolo treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos, bokso salės. Taip pat būtų statomi sporto muziejus, bendruomenės centras, biblioteka, vaikų darželis.
Pirmą kartą stadionas šalia Vilniaus „Akropolio“ buvo pradėtas statyti 1987 metais, o 1993-iaisiais užkonservuoti jau pastatyti pamatai bei laikančiosios konstrukcijos. 2008 metais į objektą investavus dar 33,6 mln. eurų, statybos darbai tuomet nutrūko dėl finansavimo trūkumo.
