Socialiai pažeidžiamomis gyventojų grupėmis valstybė stengiasi rūpintis išskirtinai, todėl teisę į būsto šildymo išlaidų kompensavimą turintys asmenys už renovaciją nemoka nieko. Tarp šių gyventojų patenka ir teisę į šią kompensaciją turintys pensininkai.
Tokiems butų savininkams padengiamos visos projekto parengimo, statybos techninės priežiūros išlaidos, taip pat kredito ir jo palūkanų išlaidos.
Tačiau norėdami išlaikyti teisę į šildymo išlaidų kompensavimą ir tuo pat metu gauti šimtaprocentę paramą būstui modernizuoti gyventojai privalo dalyvauti namo atnaujinimo procese ir jam pritarti.
Sudaro lengvatinio kredito sąlygas
Valstybė remia ir kitus gyventojus, net jei jie neturi teisės į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Pavyzdžiui, butų savininkai gali pasiimti lengvatinę paskolą, kurios palūkanos pirmus penkerius metus siekia vos 3 procentus, o jai nėra taikomi jokie papildomi pasirašymo, išmokėjimo ar kiti mokesčiai.
Visą paskolą galima grąžinti pirma numatyto termino, o tokiu atveju mokesčiai taip pat netaikomi. Gyventojai kredito grąžinimą ir palūkanų mokėjimą gali atidėti ir jį pradėti grąžinti tik kai bus pabaigti rangos darbai ir pastatui, atitikus reikalavimus, bus suteikta parama.
Remia energinį efektyvumą didinančias ir kitas priemones
Taip pat valstybė visiems daugiabučius atnaujinantiems gyventojams 100 proc. padengia projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros vykdymo išlaidas.
Dar 30 proc. investicijų į renovaciją kompensuojama, jeigu gyventojai pasirenka įsidiegti įvairias būsto energinį efektyvumą didinančias priemones, pavyzdžiui, pertvarko ar keičia šildymo ir karšto vandens sistemas, pertvarko ventiliacijos bei rekuperacijos sistemas. Ši parama gaunama ir apšiltinus stogą bei išorines sienas ar įstiklinus balkonus, bendrojo naudojimo patalpas, pakeitus langus, atnaujinus liftus ir dar daugiau.
Papildomi 10 proc. kompensuojami, jei nusprendžiama įsidiegti išskirtines priemones, tokias kaip balansinius ventilius ant stovų, modernizuoti seną ar naujai įsirengti automatizuotą šilumos punktą. Parama suteikiama ir pertvarkius ar pakeitus šildymo sistemą, butuose ir kitose patalpose įrengus individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir (ar) termostatinius ventilius.
Skatina atsinaujinančių energijos šaltinių diegimą
Daugiabučių namų sektoriuje slypi didžiulis nepanaudotas potencialas kovojant su klimato kaita, todėl jų renovavimas – vienas ginklų švaresnei aplinkai kurti. Dėl to pastarojo kvietimo renovuoti daugiabučius metu buvo sudaryta daugiau progų daugiabučiams prisidėti prie mūsų planetos puoselėjimo.
Nuo šiol papildomą 30 proc. siekiančią paramą iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos gali gauti projektai, kuriuos įgyvendinant pasirenkamos tokios priemonės kaip šilumos siurblių, saulės kolektorių, jėgainių ar kitų atsinaujinančių energijos išteklių įrengimas.
Paramą gauna kriterijus atitinkantys pastatai
Valstybė paramą būstams suteikia po renovacijos, o paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas numato, kad kompensacija priklauso tiems namams, kurie po atnaujinimo pasiekė ne žemesnę kaip C pastato energinio naudingumo klasę.
Be to, po renovacijos jie turėtų sutaupyti ne mažiau nei 40 proc. šilumos energijos sąnaudų, o kultūros paveldo objektai turėtų sutaupyti mažiausiai 25 proc. energijos.
Daugiau informacijos nemokama telefono linija 8 800 200 12. Po renovacijos būstai turėtų sutaupyti ne mažiau nei 40 proc. šilumos energijos sąnaudų, o kultūros paveldo objektai – 25 proc. energijos.
