Neretas atvejis, kai žmonės nepatenkinti pačiu renovacijos projektu, dar dažniau – užsitęsusiais darbais ar jų kokybe. Atliekamais darbais, atnaujinant Plungėje, Gandingos gatvėje, esantį 10-uoju numeriu pažymėtą daugiabutį, matyt, nepatenkintas buvo ir plungiškis G. V.
Su tam tikrais priekaištais jis ne sykį kreipėsi į namą atnaujinančios įmonės direktorių. Šiam tai tiek įgriso, kad vieną dieną darbais besiskundžiantį gyventoją jis nutarė „pamokyti“... sumušdamas. Ši nekasdienė istorija nagrinėta Plungės apylinkės teisme.
Smūgis už kišimąsi
Nors kivirčų dėl neva užsitęsusių darbų, jų kokybės, gyventojų saugumo ir kitų dalykų tarp renovaciją atliekančios įmonės direktoriaus Dariaus Buknio (g. 1970 m.), gyvenančio Mažeikių rajone, ir Gandingos gatvės 10-ojo daugiabučio namo gyventojo G. V. būta ne kartą, ko gero, nei vienas, nei kitas nesitikėjo, kad galiausiai viskas pasibaigs šonkaulio lūžiu.
Būtent tokią medikų diagnozę po patirto stipraus D. Buknio smūgio į krūtinę išgirdo G. V.
Kaip byloja teismo medžiaga, vyriškis buvo sumuštas rugpjūčio 14-ąją, apie 11 valandą. D. Buknys jį užpuolė laiptinėje, ties 12-uoju butu. Vyrui be aiškios priežasties kumščiu vožta į krūtinę. Smūgio būta tokio stipraus, kad, kaip vėliau paaiškėjo, G. V. lūžo devintas dešinės pusės šonkaulis.
Teismo paprašytas prisiminti, kaip viskas įvyko, G. V. pasakojo, jog rugpjūčio 14 dieną jis ėjo parsinešti bulvių. Pareinantį D. Buknį jis neva išvydo tuomet, kai rakino duris. Kadangi laiptinėje sunku prasilenkti, jis atsitraukė žingsnį atgal ir stovėjo atsisukęs į kaltinamąjį.
Tada ir gavo netikėtą smūgį. Esą jam trenkė tiesiai į vadinamąjį mirties tašką. Žinia, smūgis į šią vietą gali tapti lemtingu. Laimei, šįkart taip nenutiko, tačiau skausmą G. V. kentė didžiulį. Vyras prisiminė, kaip nukrito ant žemės. Sakė, kad jam ėmė stigti oro, iš skausmo net dejavo. Tačiau skriaudiko tai nė kiek nesujaudino: praeidamas jis tik pasakęs, jog čia – dar ne viskas. Iš pradžių G. V. dar bandė šauktis pagalbos, bet vėliau, įėjęs į butą, pats išsikvietė policiją.
Atvykę pareigūnai vyriškiui iškvietė greitąją medicinos pagalbą, o kol ši atvyko, plungiškis policijai papasakojo, kaip viskas nutiko. Vyras įsitikinęs, kad D. Buknys jam trenkė dėl to, kad jis kišasi į atliekamus renovacijos darbus.
Bet, jo nuomone, daugiabučio gyventojai turi teisę domėtis viskuo. Juk būtent žmonės mokės pinigus, tad jie gali reikalauti, kad darbai būtų atliekami saugiai, kokybiškai ir laiku. O taip, anot nukentėjusiojo, nėra.
Dėl galimai nesaugiai atliekamų darbų ne kartą buvo kviesta Darbo inspekcija. Ir kvietė ne tik jis, bet ir kiti namo gyventojai. Rugpjūčio 26-ąją D. Bukniui net buvo surašytas Administracinių nusižengimų protokolas dėl darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimo.
Kaltės nepripažino
Visai kitaip rugpjūčio 14-osios įvykius apibūdino kaltinamųjų suole atsidūręs D. Buknys. Jis nė nemanė prisiimti „nuopelnų“ dėl G. V. sužalojimų. Suprask, vyras pats nukrito ir susižalojo.
Net aiškino, kad G. V. buvo girtas, nors iš pareigūnų protokolo matyti, kad nukentėjusysis juos tądien pasitiko būdamas blaivus. Bandydamas išsukti savo uodegą mažeikiškis teismui kurpė istoriją apie tai, kaip jis lipdamas laiptais į viršų pažiūrėti, kaip vyksta renovacijos darbai, pamatė kažką prie durų darantį G. V.
Aiškino net nekreipęs į pastarąjį dėmesio – toliau lipo į viršų. O tada neva pasigirdo šauksmas. Reaguodamas jis atsigręžė ir išvydo, kad G. V. parkritęs. Negana to, jis šaukė: „Mane muša, muša“. Esą jis pasiteiravo, kas jam, bet manė, kad tai – tik girto kvailionės. D. Buknio žodžiais, G. V. dažnai būna girtas, todėl ir tąkart nekreipdamas dėmesio į vyro dejones jis palipo į viršų. O leisdamasis į apačią sutiko atvykusius pareigūnus, kurie paaiškino, kad G. V. kaltina jį sumušus.
Įmonės direktorius neslėpė, jog ir anksčiau tarp jo ir G. V. yra buvę konfliktų. Sakė ne kartą sulaukęs iš jo priekaištų dėl blogai atliekamų gyvenamojo namo renovacijos darbų. Tikino, kad nukentėjusysis pretenzijas žerdavo girtas. Yra sulaukęs ir grasinimų, jog kažką jam padarys. Net Darbo inspekciją G. V. esą kviesdavo, bandydamas vadovauti renovacijai. Tačiau D. Buknys kone prisiekinėjo į tai nekreipęs dėmesio, nes nukentėjusysis neturėjo jokios teisės statybos darbų prižiūrėti ar kažką komentuoti.
Direktorius aiškino buvęs perspėtas, kad G. V. – konfliktiškas žmogus, todėl stengdavosi su juo reikalų neturėti, nereaguodavo į priekaištus, net nesikalbėdavo. Bet, nepaisant to, vis tiek buvo apkaltintas užpuolimu. D. Buknio nuomone, G. V. susižaloti galėjo bet kurioje vietoje ir kerštaudamas jį apkaltinti.
Teismas direktoriumi nepatikėjo
Bet teismo tokie kaltinamojo argumentai neįtikino. Pripažindamas D. Buknį kaltu jis skyrė jam laisvės apribojimo vieneriems metams bausmę be intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant tris mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Be to, renovaciją atliekančios įmonės vadovui į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą teks įmokėti 500 eurų įmoką.
Tai padaryti jis turi per metus nuo nuosprendžio paskelbimo. Dar D. Buknys privalės padengti Šiaulių teritorinei ligonių kasai padarytą žalą, kuri įvertinta 71-u euru. Tiek atsiėjo G. V. gydymas. Šis nuosprendis dar gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui.
