Įrengtos naujos užtvankos plokštės, išbetonuota vidurinė kolona. Tai – svarbiausi darbai, kuriuos darbininkams pavyko atlikti likviduojant avarinę Belmonto užtvankos būklę. Tiesa, vanduo užtvanka kol kas nebėga.
Belmonto užtvanką savivaldybė suskubo remontuoti praėjusių metų pabaigoje, nors tam priešinasi aplinkosaugininkai – jie tvirtina, kad darbai pakenks neršiančioms lašišoms.
Savivaldybės Susisiekimo komunikacijų skyriaus vedėjas Arūnas Visockas tvirtino, kad remonto darbai gali kainuoti apie 200 tūkst. eurų.
Į pagalbą atskubėjo „Belmonto“ savininkas A.Mišeikis: skyrė darbininkų, leido naudotis elektros energija, atvežė 600 tonų smėlio, kurį supylus į maišus buvo statomi atitvarai, nukreipiantys vandens tėkmę į žuvitakį.
Kartą atitvarai neatlaikė dėl liūčių pakilusio vandens, todėl teko krauti papildomus maišus.
Pradėjus ieškoti rangovo, savivaldybė gavo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento raštą, kad upės vagoje negalima vykdyti jokių darbų iki sausio mėnesio. Jei savivaldybė būtų sutikusi, darbai būtų smarkiai užsitęsę.
Aplinkosaugininkai aiškino, kad kartu su vandeniu nešamas smėlis užpils lašišų nerštavietes. Anksčiau Aplinkos ministerija laikėsi pozicijos, jog avarinės būklės užtvanką reikia nugriauti, tačiau leisti nukreipti dalį vandens į Belmonto vandens malūno ratą.
Paveldosaugininkai, taip pat ministerijai pavaldi Valstybės saugomų teritorijų tarnyba su tokia pozicija nesutiko ir ragino užtvanką išsaugoti.
Aistros dėl Belmonto užtvankos kilo praėjusią žiemą, kai po ledonešio ji pradėjo griūti.
Nors įstatymai tokiais atvejais įpareigoja avarijos padarinius šalinti nedelsiant, savivaldybė apgriuvusią užtvanką nutarė sutvarkyti iki žuvų neršto pradžios. Tačiau ir to padaryti nepavyko.
Pasinaudojusi avarija ir ką tik įsikūrusios visuomeninės organizacijos „Lašišų dienoraštis“ skundais, kad užtvanka trukdo plaukti žuvims, Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus pavaduotoja Aldona Margerienė kreipėsi į savivaldybę ir pareiškė, jog atstatyti užtvanką netikslinga, nes ją reikia griauti.
To užteko, kad Vilniaus savivaldybės vadovai savo sprendimą sustabdytų ir sugriuvusi užtvanka ilgą laiką būtų palikta likimo valiai.