Vertins ir visiškai naujas idėjas
„Nusprendėme, jog konkurso dalyviai galės teikti siūlymus, kaip išsaugoti kompozicinius principus ar pastato elementus, tačiau tai nėra privaloma. Jei architektai pasiūlys visiškai naują pastato idėją, toks darbas bus taip priimtas ir vertinamas.
Vis dėlto, komisija, vertins, kaip bus siūloma išspręsti šią problemą, ji nesieks formaliai rasti priežastį nugriauti statinį be jokių jo ženklų“, – teigė Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Marius Šaliamoras.
Pasak pašnekovo, kadangi kultūros paveldo specialistai nesiryžo padėti taško šioje istorijoje, visoms trims šalims teko priimti šį, ne patį geriausią sprendimą. Konkurse dalyvaus kelios kviestinės studijos ir visi norintieji, pakoreguotas sąlygas planuojama skelbti kitą savaitę, o dalyviai savo darbus galės teikti iki gruodžio pabaigos.
Užsakovo valia – jau primesta?
Vienos iš kviestinių architektų studijų vadovo Audrius Ambraso manymu, sąlygose numatyta laisvė išsaugoti arba neišsaugoti statinio gali tapti itin sunkiu uždaviniu vertinant projektinius pasiūlymus.
„Mano vertinimu, organizatoriai numatė labai konkrečius sprendinius, o juk konkursas skiriamas tam, kad surasti plačią gamą pasiūlymui. Tuo tarpu, šios sąlygos jau koduoja tam tikrus sprendinius, todėl darosi keista, kam tai išvis reikalinga. Atrodo, tarsi konkursas tiesiog tėra priemonė prieš visuomenę įteisinti užsakovo valią“, – svarstė kaunietis architektas Linas Tuleikis.
Pašnekovo nuomone, šiame pastate galima įrengti šiuolaikines biuro patalpas ir išsaugoti jį visą, o ne tik keletą elementų. Juk architektūrinę vertę išlaiko kūrinio visuma, tiek tūris, plastinė raiška, ritmika.
„Esu įsitikinęs, jog tai yra vienas pačių vertingiausių, o gal net pats vertingiausias sovietinio periodu iškilusių objektų, jo architektūrinė kalba visiškai atitiko aną laikmetį. Žinoma, jo būklė yra suprastėjusi, tačiau jis yra tiesiog apleistas, manau, kad dabartinė stadija leistų jį atkurti tarsi perlą“, – kalbėjo L.Tuleikis.
Šią nuomonę išsakė ir kitas žinomas šalies architektas – Rolandas Palekas. Pasak jo, išsaugoti architektūros plastikos kūrinį negalima kaip nors kitaip, nei tuo pavidalu, kokiu jis yra sukurtas.
„Nors pastatas yra susidėvėjęs, tai yra nepriekaištingas kūrinys ir geriausias Kęstučio Pempės ir Gyčio Ramunio projektas. Svarstau galimybę dalyvauti šiame konkurse, nes noriu bent savo darbu pabandyti atrasti būdą, kaip galima pagarbiai pasielgti su vertingu pastatu“, – teigė R.Palekas.
L.Tuleikis svarstė, jog reikėtų atlikti skaičiavimus ar šiuolaikiškų biuro patalpų įrengimas nekainuotų brangiau nei jo nugriovimas ir naujo tokio pat dydžio pastato statyba. „Manau, jog tai nėra kainos, o požiūrio klausimas.
Jei būtume sąmokslų kūrėjai, galėtume įtarti, jog dabar pučiamas skandalas bandant nukreipti dėmesį į žūstančias investicijas ir suversti kaltę architektams, tačiau visa tai tėra politikavimas“, – pridėjo specialistas.
Siūlė išsaugoti visą pastato architektūrą
Architektų sąjunga ir „Lidl“ dėl architektūrinio konkurso statant naują biurų kompleksą buvo sutarusi dar ankstyvą pavasarį, tam nuspręsta kreiptis į specialistus, kurie išaiškintų vertingąsias pastato savybes.
Šį darbą savo lėšomis apmokėjo architektų sąjunga, o atliko – Vilniaus savivaldybės Kultūros paveldo taryba. Ta pati taryba, nusprendė, jog visa pastato architektūra ir konstrukcijos gali būti pripažįstamos saugomomis vertybėmis ne tik vietiniu lygiu. Siekdama tikslumo, ji kreipėsi į Kultūros paveldo specialistus, o pastarieji šią savaitę atsisakė jį vertinti abejodami medžiagos teisėtumu.
Vertinimo komisija rėmėsi „Lidl“ advokatės Aušros Mudėnaitės teigimu, jog pastato vertybes nustatymas buvo inicijuotas ir apmokėtas Lietuvos architektų sąjungos. Atstovė kalbėjo, jog didžioji dauguma aktą parengusių specialistų priklauso šiai sąjungai, kuri neturi objektyvumo ir viešo intereso gynimo pareigos.
„Tokie argumentai – niekai. Sąjunga nedarė jokios įtakos, nei galėjo turėti jos. Jokia kita institucija nerado tam lėšų, tad mes apmokėjome šių žmonių darbą, tam, kad galėtų būti atliktas vertinimas.
Galbūt šis aktas buvo perteklinis, galutiniame posėdyje nuspręsta jo nepatvirtinti, tad dabar vertingųjų savybių nustatymas paliktas konkurso dalyviams“, – teigė M.Šaliamoras.
„Lidl Lietuva“ sklypą ir jame esantį buvusį Kelių policijos pastatą už beveik 2,5 mln. eurų įsigijo praėjusių metų rudenį, prekybos tinklas čia tikisi pastatyti 30 tūkst. kv. metrų biurų kompleksą.
