Ekskursija po apleistus sporto rūmus: ar jie stovės 100 metų?

Laikys dar 400 metų

Vilniaus Koncertų ir sporto rūmų projektuotojai tikina, kad stogą laikantys lynai pavargs tik po keturių šimtų metų, o betonas toks tvirtas, kad neišlaikytų nebent tik žemės drebėjimo.<br>V.Balkūno nuotr.
Vilniaus Koncertų ir sporto rūmų projektuotojai tikina, kad stogą laikantys lynai pavargs tik po keturių šimtų metų, o betonas toks tvirtas, kad neišlaikytų nebent tik žemės drebėjimo.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

2015-01-31 22:15, atnaujinta 2018-01-14 11:42

Sovietinės architektūros pažiba antram gyvenimui turėtų būti prikelta kaip daugiafunkcinis kultūros renginių, konferencijų ir kongresų centras, tačiau kiek tai galėtų kainuoti mokesčių mokėtojams, kol kas neskelbiama.

Premjeras Algirdas Butkevičius sudarė darbo grupę, kuri ieškos sprendimų, kaip apleistus Vilniaus koncertų ir sporto rūmus pritaikyti kongresų centrui ir išsaugoti kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes – iki pavasario pabaigos numatyta parengti atitinkamas gaires, siūlymus dėl projekto finansavimo šaltinių ir Vyriausybės nutarimo dėl rūmų įsigijimo projektą.

Vilniaus koncertų ir sporto rūmus administruoja bankrutuojanti Ūkio banko investicinė grupė. Šiaulių bankas yra perėmęs Sporto rūmų ir  “Žalgirio“ stadiono sklypų kompleksą.

Sausio 30 dieną baigėsi terminas, kai potencialūs investuotojai dar gali pateikti siūlymus dėl sklypų komplekso įsigijimo. Tačiau tokių neatsirado.

Laikys dar 400 metų

Koncertų ir sporto rūmai daugelį metų buvo Vilniaus kultūros ir muzikos širdis. Čia kadaise pirmą kartą prasiveržė ir roko maištas. Rūmai ėmė nykti, kai juos 2004 metais įsigijo Vladimiro Romanovo kontroliuojama Ūkio banko investicinė grupė.

Tai mena ir per dvidešimt metų Koncertų ir sporto rūmuose dirbusi Nijolė Ruzgienė. Anot jos, Lietuvoje nėra kito tokio pastato, į kurio sienas būtų įsigėrę tiek gerų emocijų.

Minėdama Koncertų ir sporto rūmų trisdešimtmetį, jų administracija į iškilmes pasikvietė pastatą projektavusius Henriką Vytautą Karvelį ir Eduardą Chlomauską.

Jie tvirtino, kad stogą laikantys lynai pavargs tik po keturių šimtų metų, o betonas toks tvirtas, kad neišlaikytų nebent tik žemės drebėjimo.

Tai akivaizdu – 1971 metais pastatytų rūmų stogas, vis paremontuojant, nekėlė rimtesnių bėdų. Dabartinių arenų stogai tokie, kad po kiekvieno lietaus salėse tenka statyti kibirus.

Už rūmų mišrią įtemptą kabamąją konstrukciją H.V.Karvelis buvo apdovanotas valstybine premija.

N.Ruzgienė prisiminė, kad jos kabineto durys nė karto nebuvo keistos, bet puikiausiai užsidarydavo. Langai buvo savotiški sovietinio stiklo paketai. Tai du stori stiklai su gumos tarpikliais aliuminio rėmuose.

Salei – tiktai pagyros

Architektas ir muzikantas, grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas ne kartą yra sakęs, kad Koncertų ir sporto rūmus būtina išsaugoti kaip inžinerinės minties paminklą.

Tokių rūmų dabar niekas nebestato, kyla tik angarų tipo renginiams pritaikyti statiniai.

Anot A.Kaušpėdo, rūmų salė – išskirtinio formato. Tribūnos joje tokios aukštos, kad užlipus į viršų gali atrodyti, jog skrendi.

A.Kaušpėdas gyrė salės planavimą ir dėl to, kad visi žiūrovai yra prieš atlikėjus. Tuo metu šiuolaikinėse arenose žiūrovai aplink sceną išsidėstę 180 arba dar daugiau laipsnių, todėl muzikantai net nežino, į kur kreiptis, nebėra kontakto su publika.

Nors rūmuose tilpdavo 4,5–5 tūkst. žmonių, per renginių pertraukas visiems žiūrovams užtekdavo vietos pasivaikščioti ratu. Kavinėse taip pat nebūdavo didelių eilių. Jos buvo taip suplanuotos, kad daug žmonių galėtų greitai pasivaišinti.

„Tokių grūsčių kaip dabartinėse arenose niekada nebūdavo, nes salė ir kitos patalpos suprojektuotos tobulai“, – kalbėjo N.Ruzgienė.

Ypač rūpinosi akustika

Nors tokios garso aparatūros, kokia yra dabar, nebuvo, rūmų akustika buvo puiki. Tam įtakos turėjo ir marmuro detalės salėje, vilnonis kėdžių gobelenas.

Gobeleną grauždavo kandys, jis nusitrindavo, tad ne kartą teko keisti. Bet gobelenas visada išlikdavo samanų spalvos. Jį specialiai rūmams ausdavo įmonė „Audimas“.

Akustiką gerino ir salės sienos, kurių dalis buvo išmušta medžiu. Salės lubos iš pradžių buvo baltos, bet paskui perdažytos juodai, nes taip buvo madinga. Virš jų buvo sumontuota daugybė įrangos akustikai gerinti.

Įsikūrė radijo studijos

„Kai pradėjau dirbti, man rūmai atrodydavo milžiniški. Bet bėgant metams jie vis mažėjo“, – kalbėjo N.Ruzgienė.

Dabar tik keli buvę rūmų darbuotojai prisimena, kad pačioje kraigo viršūnėje buvo radijo operatorinės, iš kurių tiesiogiai į eterį buvo transliuojami įvairūs komunistų partijos suvažiavimai.

Po tragiškų Sausio 13-osios įvykių 1991-aisiais, kai okupantai užėmė radiją, iš šių patalpų visai Lietuvai beveik metus buvo transliuojamos laidos. N.Ruzgienei ir pačiai tokioje studijoje teko skaityti žinias lenkų kalba.

Šiurpuliai per kūną nubėgdavo einant didžiuliame aukštyje specialiais takais palubėje šalia vėdinimo šachtų ir apšvietimo prožektorių.

Nedaug kas žino, kad Koncertų ir sporto rūmai buvo pritaikyti ir filmams demonstruoti. Tam pastate buvo sumontuota galinga vandeniu aušinama aparatūra. Jos, kaip ir radijo transliacijoms skirtos įrangos, dabar nebėra.

Veždavo per ūkio kiemą

Renginių, kurių metu žiūrovų buvo net tiršta, rūmai mena daugybę. Juk kur daugiau sovietmečiu nueisi? Žmonės ateidavo pasipuošę, kaip į šventę.

Tik pradėjusiai dirbti N.Ruzgienei labiausiai įsiminė rusų dainininkės Alos Pugačiovos koncertai „Moteris, kuri dainuoja“.

Rūmuose jų buvo surengta net dešimt, bet visuose salė buvo sausakimša.

Saugodami A.Pugačiovą nuo gerbėjų, rūmų darbuotojai ją po koncerto į viešbutį veždavo per ūkio kiemą. Dainininkė per minią būtų neprasibrovusi.

Anot N.Ruzgienės, anksčiau net garsiausios žvaigždės nebuvo tokios įnoringos kaip dabar. Sovietmečiu parduotuvės buvo pustuštės, tad ir didelių vaišių nesurengsi. Dažniausiai atlikėjai po koncertų grimo kambariuose pasitenkindavo sumuštiniais su dešra, kava, sultimis, vandeniu.

Atsivežti savų virėjų ir už scenos įrengti virtuvę niekam net į galvą nešaudavo.

Pirmasis, pateikęs reikalavimų sąrašą, buvo ispanų dainininkas Julio Iglesias. Jame net buvo nurodyta, su kokiu padažu patiekti traškučius.

Neišlaikydavo ir širdys

Po tragiškos Sausio 13-osios Vilniuje buvo planuojamos britų grupės „Electric Light Orchestra“ gastrolės. Rūmų administracija dvejojo – ar liks suprasti, ar laikas linksmintis? Bet kai pasiryžo rengti koncertą, visi bilietai buvo išpirkti per dvi dienas.

Per koncertus, sporto rungtynes rūmus užliedavo emocijų jūra. Kai kas tokio proveržio ir neišlaikydavo. Per amerikiečių grupės „Creedence“ koncertą į anapilį iškeliavo du roko gerbėjai.

O kiek insultų, infarktų per Vilniaus „Statybos“ krepšininkų rungtynes ištikdavo sporto aistruolius, niekas nebesuskaičiuos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.