Architektę telefonu susiradusi moteris pirmiausia pasidžiaugė, kad įsigijo laiptinę viename iš Vilniaus senamiesčio namų.
„Ir iš jos turėsiu įrengti butą?“ – jau tuomet nustebo I.Pivoriūnienė. Tačiau dar labiau ji apstulbo, kad jau po pirmojo susitikimo ponia atidavė architektei raktus ir pasakė paskambinti, kai būstas bus įrengtas.
Itin nustebino laiptinė
Beveik 60 kvadratinių metrų butas Irmą nustebino puikiai sutvarkyta laiptine, kurioje atkurti visi praėjusio amžiaus lipdiniai, įspūdingos vienodos butų durys pagamintos pagal praėjusio šimtmečio architektų piešinius.
Net ir pati užsakovė prisipažino, kad vos pravėrusi šios laiptinės duris ir net nemačiusi buto jau žinojo, jog norės čia įsikurti.
Šiuo metu Senamiestyje įrengianti penkis ir panašiai tiek jau įrengusi būstų Irma džiaugiasi pagaliau išbridusi iš miegamųjų rajonų – vis dėlto kurti interjerus istoriją turinčiuose namuose yra šioks toks jos darbo įvertinimas. Juolab kad ir klientai ją susiranda ne per skelbimus, o išvydę jos darbus.
„Irmos stilius“, – juokėsi architektė, paklausta, kaip ji pati apibūdintų savo kuriamus interjerus. Tai šiuolaikiški namai su likusiomis ir atgaivintomis vertingomis detalėmis. Jas nugyventuose Senamiesčio būstuose atrasti ir atkurti architektei teikia išskirtinį džiaugsmą.
O kiek laimės Irmai neseniai suteikė viename Senamiesčio bute prakrapštytas nuostabią freską slėpęs sienos lopinėlis. Kūrėja tą pačią akimirką puolė skambinti buto šeimininkams: „Lobį jūsų namuose radau!“
Restauratoriai ir polichrominių tyrimų specialistai dabar geriausi jos draugai.
Skaičiavo net batų poras
Savo užsakovės bute sienų lipdinius pagal senas formas atkūrė meistras, o buvusios ryškių spalvų lubos architektei pasufleravo pirmą kartą jų nebaltinti, bet išbandyti naujas spalvas – samanų, violetinę.
Pati spalvinti lubų ji greičiausiai nebūtų sugalvojusi, tačiau pavyko išties žaviai, todėl rezultatu jos su užsakove liko patenkintos.
Įdomiausia, kad jos buvo susitikusios vos porą kartų aptarti svarbiausių būsto funkcijų – kiek ir kokių vietų reikia daiktams, kokioms namų erdvėms atiteks pagrindiniai vaidmenys.
Kadangi savininkė aktyvi, pagal tai ir buvo kuriamas jos gyvenimo būste scenarijus: virtuvė reikalinga tiktai kavai išsivirti ir užkandžiams paruošti, tad jai išskirtinio dėmesio neteko, tačiau vandens procedūras mėgstančiai vilnietei reikėjo erdvaus vonios kambario su dideliu langu.
Taip pat buvo suskaičiuotos ir batų poros. I.Pivoriūnienė net išsiaiškino, kokio ilgio sukneles mėgsta vilkėti užsakovė, nes pagal tai buvo suprojektuota atskira drabužinės erdvė.
Sulankstomam dviračiui ir teniso raketėms vieta buvo numatyta erdvioje, bet elegantiškoje spintoje svetainės zonoje.
Daiktų sandėliavimo vieta – nelengvai išsprendžiamas, bet labai svarbus gero interjero dėmuo. Beje, ir užsakovai privalo atlikti šios dalies namų darbus – pateikti, suskaičiuoti savo turtą, kad architektas galėtų jį patogiai paslėpti.
Pasiteisinęs darbo planas
Kai šie reikalai bei sąmata buvo aptarti, Irmos klientė atidavė raktus ir paprašė prieš savaitę įspėti apie pabaigtą interjerą. Parodžiusi jai labiausiai patikusius kelis architektės kurtus interjerus moteris pasakė, kad tiktų kas nors panašaus.
„Tik tiek. Aš buvau priblokšta – toks pasitikėjimas pamalonina, tačiau ir užkrauna atsakomybę.
Dirbti kartu su užsakovu lyg ir saugiau, kai gali visas smulkmenas suderinti, tada juk tavęs niekas neapkaltins neskoningumu – viską juk rodei. O čia tardavausi pati su savimi“, – pastarąjį darbą prisiminė architektė.
Tiesa, jau kuris laikas darbo braižo ji nekeičia. Atidžiai rengia projektą ir viską su mažiausiomis smulkmenomis apskaičiuoja – išklotines, išlaidas, medžiagas, baldų brėžinius.
Kartais tai užtrunka net kelis mėnesius ir gal ne visiems užsakovams patinka – juk bute nieko nevyksta, nedirba statybininkai, tik architektė triūsia su popieriais.
Tačiau toks planas, pasak I.Pivoriūnienės, pasiteisina – kai preciziškai parengtas projektas atiduodamas baldininkams, statybininkams ir apdailininkams, viskas toliau vyksta sklandžiai ir gana greitai.
„Žinoma, netikėtumų neišvengsi, bet jie nebūna esminiai, dažniausiai – smulkmenos, bendro reikalo labai neiškreipiančios“, – pridūrė kūrėja.
Naujas būstas – nauji puodai
Kokie nauji vėjai interjeruose pučia, gal žmonės jau kitaip pradėjo vertinti jų svarbą?
„Atsiranda vis daugiau užsakovų, kurie į naujus namus nenori nieko vežtis iš senųjų.
Todėl jau ne vienuose namuose viską įrengiau iki smulkmenų – su rankšluosčiais, patalyne, užklotais, kambarinėmis gėlėmis, žvakėmis, visais aksesuarais, indais ir net puodais. Atvažiuoji ir gyveni“, – pasakojo architektė.
Taip pat ji yra pastebėjusi, kad iš būstų dingsta televizoriai. Anksčiau jie stovėdavo kone kiekviename kambaryje, o dabar geriausiu atveju – vienas. Arba išvis vietoj jo – projektorius.
Beveik visi didesnio ploto būsto užsakovai pageidauja virtuvės salos – žmonės nori ruošti vakarienę kartu su draugais prie bendro stalo.
„Dar užsakovai daug dėmesio kreipia į baldų patogumą, ergonomiką. Matuojasi sofas, lovas, kėdes, nes kas vienam patogu, nebūtinai tiks kitam.
Esu ir į Italiją vykusi su klientais – pasėdėti, pagulėti. Taip pat žmonės nenori daug dėmesio skirti namų tvarkymui, todėl stengiasi rinktis baldus, kuriems reikia mažiau priežiūros“, – vardijo I.Pivoriūnienė.
Architektė prisiminė malonų nutikimą, kai neseniai gatvėje sutiko savo užsakovus, kuriems namus įrengė maždaug prieš septynerius metus.
Kai draugiškai pasišnekučiavo, Irma jų paklausė, ką jie keistų, ką kitaip darytų savo namuose. „Gal tik tas šonines lentynas kambaryje šviesiau nudažytume“, – pagalvoję atsakė. „Tuomet įsitikinau, kad tikrai dirbu savo darbą“, – sakė moteris.
