Kaunietė architektė Edita Stankevičiūtė-Righetto prisipažino: „Jau per pirmąjį sutikimą kliento norai ir fantazijos, kaip turi atrodyti jų namai, tampa mano įkvėpimo šaltiniu“. Kurdama interjerus ji visada laikosi taisyklės – grožis neturi reikalauti aukų. Tai, ką sukuria architektė, turi būti ir funkcionalu, ir protingai kainuoti.
„Kad ir kokios gražios, apvalios ir šviežios būtų bulvės, jų kilogramas negali kainuoti 10 eurų. Taip ir namuose – dizainas, funkcionalumas ir biudžetas turi atitikti vienas kitą“, – svarsto Edita.
Ji niekada interjeruose neimituoja stilių – jokios klasikos, vadinamojo Provanso ar skandinaviško. Interjerą lyg drabužį ji kaskart matuoja konkrečiam klientui.
„Jei norite turėti namus lyg iš žurnalo puslapių, tuomet teks nemažai pinigų skirti interjero aksesuarams“, – įspėja ekonomikos magistrė Inga Gagilienė. Kelerius metus interjerus kuriančios moters didžioji aistra – namų tekstilė.
I.Gagilienė į ją kreipia išskirtinį dėmesį: daug minkštųjų baldų, kilimų, masyvių užuolaidų.
Jų galima įsigyti ir labai brangių, ir pigesnių. Bet nereikėtų tikėtis, jog ir vieni, ir kiti atrodys vienodai gerai, todėl moteris džiaugiasi, kad jos klientai tai supranta.
„Kai naudojamos kokybiškos apdailos medžiagos, baldai, santechnika, tokiuose namuose galima ilgai nieko nekeisti. Juk senamiesčio butuose žmonės restauruoja šimto metų senumo parketą ir jis atrodo stulbinamai. Štai ką reiškia geras daiktas!“ – pabrėžia I.Gagilienė.
Ne spalvos, baldai ar televizoriaus įstrižainė kuria jaukumą. Architektai iš Klaipėdos Vitalijus Jankūnas ir Marius Morkūnas įsitikinę, kad svarbiausia – namų idėja ir ten atsiradusio kiekvieno daikto ypatinga istorija.
Šie vyrai tiesiog užsidega, kai pamato, jog užsakovai patys nori aktyviai kurti savo namus, kad jiems tai rūpi. Tada architektų duetui nebe taip svarbu, ar tam skirta kukli suma, ar pilnas portfelis pinigų.
„Jei biudžetas nedidelis, tik dar labiau įsitempia kūrybiniai pajėgumai, – pažymi Vitalijus. – Tada atsiranda įdomiausi sprendimai.“
Tačiau tai nebūna pigūs interjero dekoratorių triukai, kai Gariūnuose nutveri pigesnio audinio užuolaidoms, sendaikčių turguje – seną belgišką šviestuvą arba eilinį itališką krėslą baldų salone.
Nors tai nėra blogai, Vitalijus su Mariumi dirba kiek kitaip. Interjeruose jie beveik nenaudoja sintetikos, stengiasi prakalbinti tik natūralias medžiagas ir būtinai sukurti jaukius namus. Tokius, kokie tiktų tik ten gyvenantiems žmonėms.
„Negalima matuotis kiekvienų namų sau ir svarstyti, galėčiau ar ne tokiuose gyventi?“ – kolegų mintį pratęsia interjero kūrėjų trijulė Enrika Riaukaitė, Vida Giedraitienė ir Andrius Tebelškis.
Ne taip seniai vieni jų užsakovai paprašė ne namų tvirtovės, o namų šventės. Stereotipinius interjerus jauna porelė paliko kaimynams, o savo būste norėjo glamūrinio Holivudo su veidrodiniais paviršiais.
Namai – tai ne tik buitis, maisto ruošimas ar drabužių skalbimas. Miegas, tualetas ir valgis žmogui būtini, tačiau interjere ne tai svarbiausia. Namai turi džiuginti.
Ir visai nebūtina į kvadratinius metrus grūsti turinio, nes yra būstų, kuriems apskritai netinka dekoracijos, mat pro jų langus atsiveria nuostabūs metų laikų keičiami miesto ar gamtos vaizdai.
O yra tokių būstų, kurių erdvę kuo puikiausiai užpildo ryškių, daug keliaujančių šeimininkų dvasia.
Kad šiandien negalima išskirti vienintelės madingos namų aplinkos stilistikos, pritaria ir architektas Ričardas Vyšniauskas.
Vis dėlto jis pastebi, kad pastaruoju metu žmonės dažniausiai renkasi asketiško, natūralaus, paprasto ir patogaus stilių junginį. Pasak R.Vyšniausko, šios tendencijos vyrauja ne tik Vilniuje, bet ir Paryžiuje, Londone, Niujorke. Ir jos būdingos ne tik namų, kavinių, restoranų interjerams, bet ir architektūrai apskritai.
Grįžtama į gamtą
2015-ieji į baldų dizainą įlies kaip niekada daug natūralumo, tuo neabejoja baldų salono „Vadasiga“ vadovas Vaclovas Daukintis.
Svarbiausių pasaulio baldų parodų nepraleidžiantis verslininkas neseniai grįžo iš Stokholmo, kur vyko viena didžiausių Skandinavijoje baldų ir apšvietimo įrangos parodų.
Iš Švedijos sostinės jis parsivežė laisvės pojūtį ir žinią, kad šiandien baldai tampa dar funkcionalesni.
„Atsisakoma standartų, – pabrėžia V.Daukintis. – Anksčiau dominuodavo tik tam tikros baldų formos (ir lietuvių gamintojų), o dabar jos derinamos su skirtingomis medžiagomis, spalvomis. Parodų ekspozicijose tai buvo ypač akivaizdu.“
Baldų gamintojai ėmė vengti blizgių paviršių, mieliau renkasi juodą, baltą, natūralius gamtos atspalvius ir šiųmetę favoritę – raudonojo vyno spalvą.
Grįžtama prie baldų dizaino klasikos, į XX a. 7-ąjį dešimtmetį. Pagrindinis gamintojų tikslas – patogūs, ergonomiški ir funkcionalūs baldai, kuriuos valdyti galima pritaikius išmaniąsias technologijas.
V.Daukintis pabrėžia, kad ergonomika ypač svarbi biuruose: kėdės turi būti patogios, pritaikytos žmogui pagal jo kūno svorį, ūgį, sudėjimą. Juk gera savijauta ir estetiška darbo aplinka įkvepia kokybiškam darbui.
Bundant gamtai bunda ir gyvenimas terasoje – verslininkas jaučia padidėjusį susidomėjimą lauko baldais. Beje, šiandien juos jau sunku atskirti nuo vidaus baldų: jų audiniai švelnūs, jaukūs, tačiau jie nebijo nei saulės, nei lietaus. Taip kuriamas komforto ir kokybės santykis.
