Ar nesijaučia esanti ne savo rogėse – juk neturi specialaus interjero dizainerio ar architekto išsilavinimo? „Tikrai ne, – šypsosi Inga. – Jei yra perkančiųjų mano paslaugą, vadinasi, esu laiku ir savo vietoje.“
Prieš kelerius metus pirmasis jos sukurtas interjeras – jaunos šeimos buto kotedže – pavyko ir moteriai pelnė apdovanojimą – konkurse buvo išrinktas Tautos interjeru.
Šiek tiek klasikos, tačiau gana modernu, švelnūs, bet kartu ir žaismingi tonai bei daug tekstilės – tai Ingos braižas. O namų tekstilė – dar ir didžioji jos aistra. Visuose interjeruose jai skiriamas ypatingas dėmesys: daug minkštųjų baldų, kilimų, masyvių užuolaidų. Tačiau kartu Ingai pavyksta interjerą išlaikyti lengvą ir neperkrautą.
Kai į ją kreipiasi nauji užsakovai, paprastai jau būna matę jos sukurtus interjerus, jiems labai patikę ir jie nori ko nors panašaus – ar kūrėja nebijo kartotis?
„Dviejų vienodų interjerų net ir norėdama nesukurčiau, – žino Inga. – Aš kuriu namus tokius, kokių pageidauja jų šeimininkai, – noriu, kad jiems būtų gera ten gyventi. Tai man svarbiausia.“
Dviejų baldų ir aksesuarų salonų „KA-International“ ir „Decora“ šeimininkė visada buvo neabejinga ją supančiai aplinkai. Todėl, kai pradėjo kurti savo pirmuosius namus, suprato, kad Lietuvoje neras jai patinkančių aksesuarų, kuriuos nuolat matydavo užsienio interjero žurnaluose.
„Tada ir kilo mintis atidaryti savo saloną, į kurį atsivežė gražių ir kokybiškų daiktų.
„Kai naudojamos kokybiškos apdailos medžiagos, baldai, santechnika, tokiuose namuose galima ilgai nieko nekeisti. Juk senamiesčio butuose žmonės restauruoja šimto metų senumo parketą ir jis atrodo stulbinamai. Štai ką reiškia geras daiktas“, – įsitikinusi I.Gagilienė.
Ji džiaugiasi, kad tai supranta ir vertina jos klientai.
Daug po pasaulį keliaujanti moteris pastebėjo, kad Lietuvoje interjero dizaino paslauga naudojasi daugiau žmonių nei užsienyje. Netgi turėdami minimalų biudžetą, namus įrengti jie patiki profesionalams.
„Nežinau, kodėl, bet taip yra. Gal kad kitose šalyse interjero dizainerių paslaugos brangesnės, o gal ten senesnės namų kūrimo tradicijos ir jiems patiems pavyksta gražiai susitvarkyti“, – svarsto Inga.
Ji taip pat pastebėjo, kad dauguma lietuvių vis dar įsivaizduoja, jog interjero kūrimas yra labai moteriškas, švarus ir meniškas darbas.
„Nieko panašaus, – sako ji. – Tenka ir su botais po statybvietes braidyti, ir su statybininkais pasibarti.“
Bet jai viskas šiame darbe patinka ir tinka – užuosti, kaip kvepia sienų dažai, stebėti, kaip keičiasi ir gražėja namų erdvės.
O kai viskas atkeliauja į savo vietas, kai sustatomi visi baldai, prisukami visi čiaupai, prasideda malonioji dalis – paskutinių aksesuarų dėliojimas ir įkurtuvių laukimas.
„Jei nori turėti namus lyg iš žurnalo puslapių, reikia nemažai pinigų skirti interjero aksesuarams“, – įspėja kūrėja.
Jų galima įsigyti ir labai brangių, ir pigesnių. Bet nereikėtų tikėtis, kad ir vieni, ir kiti atrodys vienodai gerai. Tačiau aksesuarus galima keisti ir taip atnaujinti aplinką.
I.Gagilienė pastebėjo, kad lietuviai dažniau keičia namus nei jų interjerą.
„Dar svarbu ir tai, kad interjeras morališkai nepasentų greičiau nei nusidėvėtų, – pabrėžia dekoratorė. – Tačiau jei žmonėms būtinai norisi atsinaujinti, pakanka pervilkti baldus nauju gobelenu ar pasikeisti užuolaidas – efektas bus.“
Kada pastarąjį kartą perversmas įvyko jos namuose?
„Na, aš esu kaip tas batsiuvys, – šypsosi I.Gagilienė. – Šiuo metu didžiausia mūsų interjero puošmena yra trys sūnūs – dvejų, penkerių ir penkiolikos metų.“
Kai jie ūgtelės ir nebenorės griauti sienų ar piešti ant jų, bus galima svarstyti apie pokyčius. Tačiau kokie jie bus, Inga dar nežino. Ji tiek prisisotinusi interjerų, kad neturi savo svajonių namų plano.
Tiesa, ir jai kartais užeina noras ką nors keisti. Naujausias tokio noro rezultatas – mažiesiems šeimos nariams įrengtas žaidimų kambarys.
Nuotraukų galerijoje - naujausias I.Gagilienės sukurtas interjeras 200 kvadratinių metrų name Vilniuje.
