Namo sklypas yra miško pakraštyje šalia didelio lauko, o architektūra šiuolaikiška, su integruotais vietos amatininkų rankdarbiais ir menu.
Per pirmąjį projektavimo susitikimą buvo sudaryta kompetentinga komanda, atsakinga už visą statybos procesą. Smalsumas neįprastos užduoties atžvilgiu sukūrė bendrą kūrybinį procesą, kuris tęsėsi per visą sudėtingą projektavimo ir statybos laikotarpį.
Statybos prasidėjo nuo nulio, nes nei šeimininkai, nei projektavimo komanda negalėjo būti tikri, kokios medžiagos tinkamos. Bandymų etapo metu kai kuriuos statybinių medžiagų pavyzdžius šeima laikė savo miegamajame kambaryje, kad įsitikintų jų tinkamumu.
Pagrindinė projekto idėja buvo išlaikyti paprastus konstrukcinius sprendimus ir naudoti monolitines medžiagas, galinčias reguliuoti patalpų drėgmę ir pagerinti patalpų oro kokybę.
Erdviniai sprendimai skirstomi į medinę ir mūrinę dalis. Įėjimo ir vonios kambario erdvės sumūrytos iš masyvių, laikančių, izoliuojančių, degto molio blokų, o gyvenamoji pastato dalis pastatyta iš drebulės rąstų.
Drebulės sudėtyje yra tik nedidelis kiekis terpenų, o tai reiškia, kad pastate nebus stipraus medienos kvapo. Medinė namo dalis turi dvišlaitį stogą, o įstiklinta aukšta oranžerijos erdvė čia yra išskirtinė. Šalia miegamojo yra veranda be izoliacijos. Ji sukuria ploną ribą tarp interjero ir eksterjero. Todėl lengviau galima vėdinti tekstilę, intensyviau jausti gamtos buvimą ir klausytis vėjo bei lietaus.
Pastato viduryje įrengtas židinys padėjo sukurti efektyvų energinį naudingumą, o kiekviena erdvė suprojektuota taip, kad namuose nuolat būtų natūrali dienos šviesa. Šalia namo yra nedidelis vidinis kiemelis, kurio mastelis sukuria kambario kieme iliuzją. Jo viduryje auga šermukšnis, o stogas – dangus. Pastatas pakeltas nuo žemės, kad tiek konstrukcijos, tiek vidinės erdvės būtų natūraliai vėdinamos.
Kokybiškai atliktas rankų darbas žymi žmogaus atmintį, todėl ypatingas dėmesys buvo skiriamas medinių turėklų detalėms, skiedromis dengtoms sienoms, baldams ir darbams su natūraliu akmeniu. Menininkė keramikė Kristina Riska šalia pagrindinio įėjimo esančiame tinke sukūrė konkrečiai vietai skirtą meno kūrinį. Jos skulptūros taip pat yra šalia židinio ir lango į vidinį kiemą nišoje. Kruopščiai parinkti šiuolaikinio meno sprendimai ir kūriniai matomi visame namo interjere.
Name nėra jokių kvapų, o pastato akustika – švelni, todėl erdvėse sukuriama sklandi ir šilta atmosfera. Žemiausiame namo taške rankomis galima paliesti lubas, o aukščiausias taškas yra daugiau nei keturi metrai virš galvos. Pastato išorę nuspręsta padengti žalia spalva, kuri puikiai įsilieja į į pušyną, o medinis vidaus paviršius visiškai nedažytas.
