Akį džiuginantys spalvingi namai, kokių dažnai pamatysi atogrąžų kraštuose. Geltoni kaip saulė, mėlyni, šviesiai žali. Priešais juos palmės ir vešliai žaliuojančios gėlės.
Sporto aikštelėje pora vaikų žaidžia krepšinį. Prie prieplaukos už kelių metrų saulės spinduliais mėgaujasi verslininkai.
Čia netrūksta ir mokyklų, parduotuvių, kavinių ir viešbučių. Visiškai normalus miesto kvartalas ant vandens.
Bet tai, kas statoma čia, 200 ha lagūnoje Indijos vandenyne, simbolizuoja naują miestų statybos amžių. Tai pirmasis ant vandens plūduriuojantis pasaulio miestas.
„Maldives Floating City“ (MFC – „Plūduriuojantis Maldyvų miestas“) pagrindas – šešiakampiai segmentai, kurie susieti kaip dėlionės dalys ir sujungti vienas su kitu tiltais, prieplaukomis ir dokais.
Žvelgiant iš viršaus jų išdėstymas primena šiam regionui būdingus koralus – „brain coral“ (smegenų koralai).
„Maldives Floating City“ – tai Maldyvų atsakas į kylantį jūros lygį. Klimato kaita lemia ne tik per mažą, bet ir per didelį vandens kiekį. Pasekmės – ne tik ekstremalūs karščiai kaip šią vasarą daugelyje Europos šalių, bet ir potvyniai dėl gausaus lietaus ir tirpstančių ledynų.
8 tūkst. km į šiaurės vakarus, Reisveiko mieste prie Nyderlandų vykdomosios valdžios sostinės Hagos, įsikūręs architekto K.Olthuis biuras.
„Klimato pokyčiai ypač atsiliepė Maldyvams“, – sako jis.
80 proc. šios salų valstybės Indijos vandenyne ploto – beveik metras virš jūros lygio. Per artimiausius 100 metų galėtų pasiekti ir 1,10 m, teigia tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos „Intergovernmental Panel on Climate Change“ (IPCC) ekspertai. Ši institucija Jungtinių Tautų pavedimu įvertina žmogaus sukeltos klimato kaitos riziką.
Maldyvų vyriausybė jau svarstė plataus masto planą perkelti šalį ir paskelbė, kad kur nors kitur pirks žemės.
„Tol, kol iš tolimosios Olandijos išgirdo, kad geriau pirkti vandenį, o ne žemę, – aiškina K.Olthuis ir priduria: – Maldyvų prezidentui paaiškinome, kad pabėgėlius dėl klimato kaitos galime paversti klimato pradininkais.“
K.Olthuis šūkis: „Go with the flow!“ („Plauk pasroviui!“)
Vanduo – ateities statybų pamatas, mano architektas. Jis – varomoji „Maldives Floating City“ jėga. Projekto, kurį įgyvendina kartu su Maldyvų vyriausybe ir Nyderlandų bendrove „Dutch Docklands“.
20 tūkst. žmonių turi palaipsniui atrasti klimato kaitai atsparius namus, kurie gali atlaikyti potvynius. Plaukiojanti sala, apsupta bangolaužio funkciją atliekančio rifo, iš Maldyvų sostinės Malės valtimi pasiekiama per dešimt minučių.
Statybos prasidėjo praėjusių metų gegužę. Netrukus turėtų būti baigtas pirmasis segmentas su trimis namais. Visas miestas – 2027-aisiais.
K.Olthuis priklauso prie originaliausių naujosios architektų kartos strategų. Jam vienam pirmųjų toptelėjo mintis, kad galima statyti ant jūrų ir upių. Ši idėja olandą padarė vadinamosios architektūros ant vandens pradininku. Dėl to ir 2003-iaisiais jo įkurto biuro pavadinimas waterstudio.nl.
„Mes statome tik ant vandens“, – aiškina aukštaūgis, šviesių garbanotų plaukų K.Olthuis.
Ant jo biuro 18 darbuotojų stalų – eskizai ir projektų modeliai. Pavyzdžiui, šiuo metu Ronos upėje Lione (Prancūzija) statomas vaikų teatras. „Floating Villas“ („Plaukiojančios vilos“) – elegantiški plieno ir stiklo statiniai su erdviomis terasomis, nuo 2015-ųjų stūksantys Dordrechto (Olandija) uosto baseine, „Tiny Floats“ („Mažosios plūdės“) namai „išdygo“ viename olandų Boskopo miestelio kanalų. Ant visų jų stogų įrengta po miniatiūrinį šiltnamį.
„Ten gyventojai gali „užsiauginti“ vakarienę“, – šmaikštauja olandų architektas.
K.Olthuis jau sukūrė ir plaukiojančią mečetę Jungtiniams Arabų Emyratams, ant vandens plūduriuojantį laivų terminalą ir ledo kristalo formos viešbutį viename Norvegijos fjordų.
Virš vandens visus statinius laiko polistireno pripildyta, pamato funkciją atliekanti betono vonia. Ši išlieka stabili, nes plieniniais žiedais pritvirtinta prie stulpų, kurie gali lengvai prisitaikyti prie vandens lygio ir judėti aukštyn arba žemyn.
Potvyniai gali būti iki keturių metrų aukščio.
„Atsižvelgdami į Maldyvų ypatumus, sukūrėme stulpus, kurie prireikus kaip teleskopai ištraukiami ir įtraukiami“, – aiškina architektas.
Atstumai tarp plūduriuojančio miesto segmentų yra tokio dydžio, kad pakankamai šviesos gali patekti į jūros dugną. Bet tai neturi įtakos florai ir faunai.
Taip konstruojamų salų apačioje sukuriamas ir dirbtinis koralų rifas, kad paskatintų natūralių koralų augimą.
Siekdamas įgyvendinti tokius drąsius projektus kaip „Maldives Floating City“ K.Olthuis susivienijo su vienu iš olandų projektų kūrėjų ir įkūrė bendrovę „Dutch Docklands“. Juk šis ant vandens plūduriuojantis miestas – pirmasis, bet greičiausiai ne paskutinis.
„Po 50 metų 70 proc. pasaulio gyventojų gyvens miestuose, o 90 proc. didmiesčių įsikūrę tiesiog prie vandens ar deltos regionuose. Nesvarbu, ar Šanchajus (Kinija), ar Naujasis Orleanas (JAV), ar Roterdamas (Nyderlandai) – daugeliui miestų neliko nieko kita, tik pasukti link vandens. Ne tik siekiant apsisaugoti nuo klimato kaitos pasekmių, bet ir dėl tolesnės plėtros. Žemės statyboms tankiai apgyvendintose vietovėse jau seniai trūko, be to, ji brangi.
O ant vandens pakankamai vietos, ir tai atveria visiškai naujų perspektyvų“, – pabrėžia olandų architektas.
Klimato kaitos kartos uždaviniai – namai ant vandens
- Gyvenimas ant vandens Olandijoje jau seniai įprastas. Geras trečdalis šalies teritorijos yra žemiau jūros lygio. Giliausiose vietose – beveik septynis metrus.
- Dievo plane Nyderlandai veikiausiai nebuvo numatyti ir apie tai byloja patarlė: „Dievas sukūrė pasaulį, o olandai kūrė Olandiją.“
- Olandai kaip niekas kitas išmoko prisijaukinti vandenį. Jei ne užtvankos, pylimai ir užtvaros nuo potvynių, 40 proc. šalies būtų užtvindyta.
- Nyderlandams vis dažniau tenka grumtis su stipriu lietumi ir patvinusiomis upėmis. Bet prie gamtos stichijų tulpių šalis jau seniai prisitaikė. Jau 25 metus Nyderlandai vadovaujasi strategija „Gyvenimas su vandeniu“.
- Tačiau vis aukštesnių pylimų jau nepakanka. Olandai kuria vandens sulaikymo baseinus ir upių intakus, atkuria užliejamąsias lygumas, nuo nuolatinio užliejimo teritorijas apsaugo pylimais. Dėl to jie turi vis mažiau erdvės.
- Bet pragmatiški olandai suprato, kad naujai atsiradę vandens plotai tinka ir statyboms. Visur šalyje žmonės nevengia vandens – plauk pasroviui!
- Roterdame, pirmoje pasaulyje ant vandens plaukiojančioje ūkininko sodyboje „Floating Farm“ („Plaukiojantis ūkis“), jau ganosi 38 melžiamos karvės.
- Roterdamo miesto „Rijnhaven“ uoste nuo 2021-ųjų ant vandens įsikūrė naujas Pasaulinės prisitaikymo prie klimato kaitos („Global Center on Adaption“) organizacijos centras.
- 2012-aisiais Amsterdame pastatytas pirmasis plūduriuojantis Europos miesto kvartalas su 43 gyvenamosiomis vietomis, kurios kaip elegantiški laivai išsidėsčiusios uoste prie keturių prieplaukų.
- „Dabar statomas kitas. Iki kito potvynio būsime ant vandens saugioje vietoje“, – sako K.Olthuis.
- Nyderlandų architektas neabejoja savo koncepcijos nauda. Ne tik dėl to, kad vadinamoji vandens architektūra siūlo dėl klimato kaitos ir butų stygiaus iškilusios problemos sprendimą. Ji turi ir svarbų socialinį aspektą, nes taip galima lanksčiau ir greičiau reaguoti ekstremalių situacijų atvejais, įsitikinęs K.Olthuis.
- Pavyzdžiui, plaukiojantys vakcinacijos centrai, kurie būtų buvę naudingi per koronaviruso pandemiją arba dabar aprūpinant būstu pabėgėlius iš Ukrainos.
- „Jiems galime ant vandens greitai ir efektyviai pastatyti būstus, kurie taip pat greitai išardomi, kai jų nebereikia“, – sako architektas.
- Netrukus jau būtų galima įrengti ir kelių aukštų plaukiojančių statinių. Majamiui (JAV) biuras waterstudio.nl sukūrė „Arkup“ – šis naujos konstrukcijos namas atlaiko net uraganus.
- K.Olthuis nori ant vandens įrengti „Pampus stad“ – 50 tūkst. butų kompleksą, kuris galbūt jau netrukus pradės plaukioti ežere tarp Amsterdamo ir Almerės.
- Komandai, kurią sudaro strategai ir planuotojai, priklauso ir savivaldybės skyrių vadovai, siekiantys įgyvendinti šį ambicingą projektą.
- „Ateities miestas jau ne statiškas, o dinamiškas“, – sako K.Olthuis.
- Architektas visur pakrantėse mato miestus, plūduriuojančius ant tokių konstrukcijų elementų, kuriuos kaip ledo lytis ant vandens būtų galima stumti į priekį ir atgal.
- Jo nuomone, net nekyla klausimo, ar ši vizija taps tikrove.
- „Tai iššūkis mums, architektams, atstovaujantiems klimato kaitos kartai“, – įsitikinęs K.Olthuis.
Parengė Ona Kacėnaitė
