Berniuko, važiuojančio dviračiu, ir jį besivejančio šuniuko formą skulptūros autorius Kęstutis Balčiūnas pasirinko neatsitiktinai – norėta šmaikščiai pavaizduoti Kauno senamiesčio urbanistinę raidą, atskleidžiant vieną Vilniaus gatvės, kurioje ir pastatyta ši skulptūra, istorijos epizodą.
Seniausia miesto gatvė buvo viduramžių kelio nuo Kauno pilies į sostinę dalis. XIX a. viduryje pradėjus gatvių perplanavimą buvo pakoreguota ir Vilniaus gatvės trasa, rytinę jos atkarpą pakreipiant šiauriau, link Savanorių prospekto.
Perplanavus miestą ant Vilniaus gatvės trasos buvo pastatytas gyvenamasis namas, o 1985 metais per rekonstrukciją senoji gatvės trasa buvo nužymėta tašytų akmenų grindiniu, kuris tarsi palenda po šiuo gyvenamuoju namu.
„Skulptūrinėje kompozicijoje „Nežiopsok!“ vaizduojamas vaikas, pasisukęs į šunį. Jis važiuoja senuoju Vilniaus gatvės grindiniu ir nemato prieš jį netikėtai išdygusio namo.
Stebėtojui lieka intriga – ar pastebės berniukas artėjančią namo sieną ir spės laiku sustabdyti?“ – idėją komentavo jos autorius K.Balčiūnas.
