Liko šokiruotas
Ž.Pavilionis, išrinktas į Seimą apygardoje, kurioje ši bažnyčia yra vienintelė, pasakojo, kad kai pats pamatė projekto planą, buvo šokiruotas.
„Pamatęs to projekto vizualizaciją (gal šiek tiek per vėlai) buvau šokiruotas. Asmeniškai aš ne vieną tokį projektą mačiau Amerikoje. Visi Amerikos lietuviai sakydavo, kad pas mus tai taip tikrai būti negali. Nemaniau, kad tai gali vykti Lietuvoje“, – teigė jis.
„Suprantu, kad tiek vienuoliai, tiek bendruomenės, gyvenančios aplinkui, nėra pritarusios šiam projektui. Tokie vaizdai paveldo tvarkymo precendentu netaptų. Šiame upės krante, kur tiek iečių sulaužyta dėl Vyčio, sukursime precendentą. Klausimas ir Vilniaus merui: ar tai yra naujoji miesto vizija? Ar mes visas bažnyčias stiklainiais aptversime?“ – klausė parlamentaras.
Ž.Pavilionis bijo, kad ir šio projekto likimas gali tapti panašus į Lukiškių aikštės.
„Diskusija dėl Lukiškių sukėlė labai daug susipriešinimo. Ir iš dalies ji buvo pralošta, nes visuomenė ir liko tokia. Tai čia kviečiu Vilniaus merą, kad visi būtų išklausyti. Ir bent jau aplink bažnyčia ta harmonija būtų išlaikyta. Nes jei bus nueita Lukiškių keliu, kaip jau ne kartą buvo padaryta, tai rinkimai artėja, rinkėjas padarys savo sprendimus“, – teigė Seimo narys.
Kam taip apstatyti?
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorius Alfredas Bumblauskas, pradėjęs kalbėti apie šį projektą, visų pirma aptarė dabartinį santykį su baroku.
„Tai yra vėlyvojo baroko paminklas, XVIII amžiaus. Mūsų barokas, ne kokia nors kita kultūros epocha, yra didžiausias Lietuvos diplomatas. Iš barokinio Lietuvos peizažo pasaulis atskiria, kad mes esame europinių tradicijų šalis. Mano įsitikinimu, tai yra svarbiausia“, – sakė istorikas.
„Ir aš nesuprantu, ko tie mūsų architektai lenda prie baroko. Dabar, kai tai pamačiau, mane ištiko šokas. Kam ją taip apstatyti iš visų pusių? Mielieji, tada padarykime gerą architektūrą. Dabar geriau neveikia, ji užgožiama“, – teigė A.Bumblauskas.
Žvėriškai ar jautriai?
Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė taip pat kėlė klausimą, kaip šis projektas vykdomas.
„Miestų centruose esantis kultūrinis paveldas turi keistis, ne konservas turi būti, bet veikianti miesto dalis. Bet, kaip minėjo A.Bumblauskas, klausimas, kaip mes tai darome: žvėriškai ar jautriai“, – pabrėžė ji. R.Leitanaitės teigimu, yra viena tokius projektus vienijanti problema.
„Tai yra viešumas. Kodėl kyla toks nepasitenkinimas? Todėl, kad laiku visuomenė nesupažindinama su planais, kurie vykdomi“, – esminę problemą įvardijo R.Leitanaitė.
„Šiandien matomas viešojoje erdvėje projektas visuomenei pristatytas nebuvo. O apie tuos vaizdelius, kurie sklando viešojoje erdvėje, sunku ką nors pasakyti“, – teigė ji.
Paklausta, kaip vertina tai, kad 2008 metais konkurso nugalėtoju buvo išrinkti ne pirmąsias 3 vietas laimėję projektai, o paskatinamąjį įvertinimą gavęs darbas, įvardijo kaip nesėkmę. „Kažkodėl pasirinkta įgyvendinti ne kurį nors iš geriausių“, – sakė Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė.
Teisėtas, bet neteisingas
Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas Vitas Karčiauskas taip pat teigė, kad esminė problema yra viešumas, tai pat visuomenės nesupažindinimas su esamais projektais.
„Noriu kalbėti apie bendrines problemas paveldosaugoje – šis atvejis tai parodo. Paveldo savaime nėra, tai yra socialinis reiškinys. Tai yra seni daiktai, kurie svarbūs visuomenei. Yra ir kiti seni daiktai, kurių niekas nesaugo. Mes turime kalbėti apie visuomenės dalyvavimą šiame procese, – teigė jis. – Kalbant apie šį objektą, toks projektas yra teisėtas, tačiau esu tikras, kad jis nėra teisingas.“
Jo teigimu, visuomenė turi dalyvauti visame procese – nuo pradžios iki galo.
V.Karčiausko manymu, šį projektą dar įmanoma pakeisti.
„Diskusija yra pačiu laiku, dar yra visos galimybės pasiekti norimą rezultatą – tokį, kokį pasakys visuomenė ir kuriam pritars miestas. Taip, techninis projektas nėra parengtas, jam dar nėra pritarta“, – sakė V.Karčiauskas.
„Vilniui tai yra vienas iš simbolinių objektų. Aš sakiau iš karto, kad šis projektas yra brutalus“, – sakė V.Karčiauskas, kalbėdamas apie faktą, kad pagal projektą naujasis pastatas užstoja bažnyčią.
