Panevėžio miesto savivaldybė Naujųjų metų sutiktuvių niekada neorganizuoja ir jokių naujametinių programų nevykdo, bet panevėžiečiai ir svečiai Naujuosius metus renkasi sutikti Laisvės aikštėje, prie šventinės žaliaskarės.
Sutiktuvių neorganizuoja
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir meno skyriaus vedėja Asta Čeponienė naujienų portalui JP teigė, kad Panevėžio miesto savivaldybė neturi tradicijos ir niekada neorganizavo Naujųjų metų sutikimų prie eglutės.
Tačiau tą vakarą įvairias programas rengia biudžetinės įstaigos, vyksta įvairūs koncertai, pasirodymai kavinėse ir tikėtina, kad ir iš ten Naujųjų metų panevėžiečiai ateina sutikti prie miesto eglės.
„Ar populiaru sutikti Naujus metus prie eglės – sunku pasakyti, bet, matyti, kad žmonės čia renkasi, tuo metu gyventojų centre tikrai būna. Susitinka norėdami pasveikinti vieni kitus, pabūti, pasigrožėti fejerverkais. Vieni renkasi tokį sutiktuvių būdą, kiti galbūt mieliau laiką leidžia namuose ar dar kažkur“, – kalbėjo A. Čeponienė.
Paklausta, ar jai pačiai kada teko Naujus metus sutikti prie eglės, A. Čeponienė sakė: „Yra tekę, tada žmonių buvo daug. Atmosfera prie eglutės gera, tikrai jauki, jaučiasi atvirumas, žmonės nuotaikingi, siunčia vieni kitiems linkėjimus. Bet mes visi skirtingi ir renkamės tai, kas mums priimtina. Mes su šeima, jei norime pasižiūrėti fejerverkų, renkamės nuošalesnę vietą, ne miesto centrinę aikštę“.
Daugiau niekada
Naujų metų sutikimą prie miesto eglės prisimena ir Panevėžio bendruomenių rūmų direktorė, režisierė Sandra Myškienė.
„Buvau tik vieną kartą, kai man buvo aštuoniolika metų ir daugiau niekada, nes prisiminimai ne kokie. Tada Panevėžys buvo kitoks, su Čikagos atspalviu. Man buvo labai nejauku ir norėjau grįžti į namus. Žmonių buvo be proto daug. Ėjau su savo draugu, bet mes pasimetėme minioje, o mobiliųjų telefonų tada dar neturėjome, namo grįžome atskirai. Taip, kad mums buvo daugiau streso, nei šventės. Atsimenu, visi ėjo ratu, gurkšnojo šampaną, sveikinosi, bučiavosi. Nebuvo jokios programos, tiesiog žmonės šiaip susirinko, o eglutė tada stovėjo prie savivaldybės pastato“, – pasakojo S. Myškienė.
Anot jos, dabar renginiai ištobulėjo, ir galima padaryti daug gražių dalykų, tik reikia kūrybinės grupės, šiek tiek pinigų ir iniciatyvos, bet, ar apie tai reikėtų kalbėti šiais metais, S. Myškienė abejoja.
„Dabar gyvename Ukrainoje vykstančio karo šešėlyje. Ar mums dabar tikrai reikia išsilinksminti iki nuprotėjimo? Gal kaip tik dabar reikia susikaupimo ir rimties. Švęsime tada, kai baigsis karas. Tada turėtų visos aikštės šviesti ir žmonės džiaugtis. Tikiuosi, kad sulauksime tokios dienos“, – sakė Bendruomenių rūmų vadovė.
Buvo triukšminga
Tuo tarpu šalia Laisvės aikštės gyvenantis panevėžietis Jonas sako, kad kalėdinę eglę Laisvės aikštėje mato kasdien. Ji niekada nebūna vieniša – ir rytą, ir dieną kas nors ateina iš arčiau pasigrožėti, o vakarop būriuojasi net pulkeliai.
„Dažniausiai užsuka šeimos, vaikams smalsu žaisliukus pačiupinėti. Senimas praeina, apžiūri, prisiminimuose lygina, kokia buvo tikra žaliaskarė ir kokia dabar, sukonstruota. Vieniems ta gražesnė, kitiems – ana. Jaunimui – kad tik spindesio būtų! Tada galima pasidaryti įmantresnį selfį“, – sako Jonas.
Anot panevėžiečio, didysis sujudimas prasidės pasitinkant Naujuosius. „Gerokai padaugėja skubančių į Laisvės aikštę, palei Senvagę, iš visų pusių. Bet, sakyčiau, kad susidomėjimas pastaruoju metu silpsta. Gal pandemija pamaišė. Dar ne taip seniai, kai fejerverkai kildavo iš aikštelės šalia Aleksandro paminklo, aplinkui šurmuliuodavo minia“, – prisimena vyras.
Pats Jonas Laisvės aikštėje sutiko 2000-uosius. „Buvo labai triukšminga. Nuo viešbučio stogo liejosi žaižaruojantis ugnies krioklys. Įspūdinga! Net pro ausis zvimbiančios raketos ar petardos neatrodė labai pavojingos. Bet Naujųjų ten sutikti daugiau nebeinu“, – sako Jonas.
Pakylėta nuotaika
Anksčiau miesto centre gyvenęs politikas Gintaras Šileikis taip pat pasakojo, kad Naujų metų sutikti prie eglės rinkdavosi daug žmonių.
„Sutikti Naujus metus prie eglės tradicija gyvuoja jau daug metų. Ir dabar žmonės čia renkasi. Jie nori susitikti, pasimatyti, apsikabinti, vieni kitus pasveikinti. Būdavo, čia susirinkdavo keli šimtai žmonių, kiek matydavai: ir jauni, ir vidutinio amžiaus, ir vyresni, ir šeimos su vaikais“, – prisimena G. Šileikis.
Vienais metais ir pats Gintaras, kada su draugias Naujus metus šventė vienoje iš centre esančių kavinių, Naujuosius sutiko prie eglės.
„Tai buvo labai senai. Smagus jausmas, įdomu, kai su Naujais metais sveikinasi visi: ir pažįstami, ir nepažįstami. Žmonių nuotaika būna gera, tokia pakylėta, visi šypsosi“, – pasakojo G. Šileikis.
Dabar politikas mieliau renkasi Naujus sutikti artimųjų, draugų rate ir prie eglės nebeina, sako nebėra tokių tradicijų.
