Preparatų pavojus
Abiturientas mirė sustojus širdžiai. Anot pasakojimų, perduodamų iš lūpų į lūpas, jis mokėsi sustiprintoje klasėje, mokėsi gerai, ruošėsi abitūros egzaminams.
Girdėjau, kad metus vartojo kažkokias narkotines medžiagas, kad sustiprintų dėmesį, atmintį ir geriau pasiruoštų. Paskui jis pradėjo vartoti dar stipresnius... O tada prieš egzaminus iš Kinijos parsisiuntė kažkokio preparato, skirto arkliams migdyti. Tada ūmi mirtis, sustojus širdžiai.
Labai liūdna. Nekaltinu nei tėvų, nei mokyklos, nei pedagogų dėl šios beprasmės mirties. Tikiu, kad mokinys buvo ir geras, ir stropus. Jis tiesiog norėjo pasiruošti ir išlaikyti kuo geriau brandos egzaminus.
Kiek man pasakojo dukra, tai čia nebuvo savižudybė ar panašiai. Vaikinas nusipirko tų preparatų, norėdamas išsimiegoti prieš egzaminus. Ir neapskaičiavo.
Dukrai leido daugiau
Mano dukra mokosi toje pačioje mokykloje, tik silpnoje klasėje. Tegu ji ir ne tokia gera mokinė, ir pamokas praleidinėjo... Teisindavau, kai ji norėdavo tiesiog pamiegoti arba per naktį ruošusis kontroliniui tiesiog į jį nenueidavo, nes užeidavo migrenos priepuolis.
Tos pačios mokyklos pedagogai visada leisdavo atsiskaityti už praleistas pamokas. Ir mokykla, ir pedagogai labai humaniški, lenkiu galvas prieš juos. Mokykloje yra ir patyčių prevencija, ir dirbama su mokiniais bei tėvais. Bet tai štai nelaimė. Sūnus buvo vienturtis... Tėvų skausmas begalinis...
Kas kaltas dėl šios nelaimės? Karštis? Ne. Įtampa? Ne. Manau, kalta mūsų šalies švietimo sistema. Buka, verčianti rašyti lietuvių kalbos egzaminą taip, kad vertintojams būtų patogu vertinti, todėl turi kalti pamokas ir tekstus su citatomis taip, kad juos po to galėtum įterpti į savo interpretacijos tekstą. Ir būtent taip, kad tikrintojai galėtų tą įterpimą įvertinti balais. Vaikams tai – absoliuti nesąmonė.
Išeičių yra ne viena
O kur tikroji interpretacija pagal kūrinį? Kur saviraiška, kūrybiškumas? Matematikos egzaminas privalomas valstybės finansuojamai vietai gauti. Ar žinot, kaip abiturientai dėl jo jaudinosi? Nors gal ir ne visiems jo reikėjo, tikrai ne. Bet neišlaikius jo net neverta laikyti kitų egzaminų – nemokamos vietos tu negausi.
Tai kodėl abiturientai savo rezultatus sužino tik liepos viduryje? Gal sužinoję, kad neišlaikė valstybinio matematikos egzamino, jie tiesiog nebelaikytų tų kitų, o eitų ilsėtis arba dirbti.
Mielas abituriente, noriu palinkėti sėkmės, belaukiant egzaminų rezultatų. Jei neįstosi į universitetą – nesijaudink, yra kitų kelių. Galima metus tiesiog dirbti ir dar kartą pasiruošti egzaminams kitais metais. Galima stoti į žemesnio lygio aukštąją mokyklą arba į profesinę, kur dar ir įgysi specialybę. Patikėk, ten yra iš ko pasirinkti.
Ir nesijaudink dėl to, ką pagalvos draugai – jei jie tikri, niekada nesišaipys. Ar ką pagalvos tėvai, nes šis gyvenimas tik tavo. Ar mokytojai - koks jų reikalas. Tik prašau, negerk visokio brudo, nesijaudink dėl egzaminų, išsimiegok. Gyvenimas nesibaigia net ir neišlaikius tų prakeiktų egzaminų. Būk sveikas ir gyvas!
Mokinių tėvams norėčiau pasakyti: kalbėkite su savo vaikais, klauskite jų, padėkite, būkite šalia. Negąsdinkite tuo, kad neva jei nebaigsi universiteto, dirbsi juodą darbą. Na ir kas?! Juodas darbas irgi darbas. O kai kurių profesijų specialistai vertinami net labiau nei ofisinis planktonas. Tik saugokite savo vaikus, nenusigręžkite nuo jų, palaikykite jų pasirinkimą. Būkite šalia.
***
Psichologas ir psichoterapeutas Gediminas Navaitis apgailestavo, kad mokyklose orientuojama tik į egzaminų laikymą ir visiškai nemokoma streso valdymo.
„Švietimo sistema kol kas veikia taip, kad mažiau vertinamas sistemingas mokymasis visus mokslo metus ir suteikiama per didelė reikšmė egzaminams. Tenka pripažinti, kad nuo egzamino rezultatų nemenka dalimi priklauso jauno žmogaus ateitis. Todėl suprantamas moksleivio siekis parodyti geriausius rezultatus.
Bet svarbu ne tik žinios, o ir gebėjimas jas pateikti. Kuris susijęs su gebėjimu kontroliuoti savo būseną. Gebėjimu valdyti stresą. Svarbu yra mokėti atsipalaiduoti.
Jei gatvėje paklausim žmonių, kas yra stresas, jie sakys, kad tai – kažkas blogo, įtampa. Iš tikrųjų stresas – organizmo reakcija į būtinybę prisitaikyti. Tam tikro lygio stresas naudingas. Bet jei stresas per didelis, jis kliudo.
Viena iš šių dienų švietimo sistemos problemų – ji per mažai suteikia žinių, leidžiančių žmogui save pažinti bei valdyti. Tiek stresinėse, tiek komunikacijos situacijose. Žmonės šioje srityje jaučia trūkumą. Internete pilna įvairių paskaitų ir mokymų, kaip pažinti save bei valdyti stresą. Nėra kitos išeities, tik tėvams ir patiems jaunuoliams mėginti gauti žinių bei įgūdžių apie savęs pažinimą, streso valdymą, bendravimą ir santykių kūrimą.
Tabletės nepridės šių gebėjimų. Keletą metų iki abitūros, jau esant paauglystėje, reikia dalį dėmesio skirti šiam psichologiniam išsilavinimui“, – pabrėžė G.Navaitis.
