Be abejo, su šia vieta susiję daug sentimentų. Futbolo, lengvosios atletikos varžybos, Dainų šventės ir t.t. Visa teritorija pavirs gyvenamaisiais namais ir biurais, jau tapusiais tam tikru šiuolaikiniu standartu. Štai čia aš ir norėčiau pasidalyti mintimis apie galbūt kitą šios teritorijos plėtros scenarijų.
Prisiminti norėčiau pirmuosius mūsų Nepriklausomybės metus, kai jau žinojome, kad sovietinė kariuomenė pasitrauks iš Lietuvos ir iš Vilniuje esančių teritorijų. Tada ir gimė mintis, kad laisvoje karinio Šiaurės miestelio teritorijoje atsirastų Lietuvos administracinis centras. Vyriausybės rūmai, ministerijos ir kitos valstybei svarbios įstaigos, drauge atlaisvinant užimamas patalpas Vilniaus senamiestyje ir miesto centre.
Žinau, kas turėtų atsirasti atlaisvintuose senamiesčio ir Vilniaus centro pastatuose, tačiau tai jau kito scenarijaus ir ne šių pamąstymų tikslas. Tik pridėsiu vieną, gal ir labai jau emocinę smulkmeną: miestas turi būti gyvas ir dieną, ir vakare. O kai valdiškos įstaigos užsidaro ir vietoj šviečiančių langų – juodos dėmės, atrodo, kad esi negyvenamoje teritorijoje.
Pabandykim suskaičiuoti, ką dabar turime senamiestyje ir miesto centre : 1. Vyriausybės rūmai, 2. Vidaus reikalų ministerija, 3. Krašto apsaugos ministerija, 4. Sveikatos ministerija, 5. Susisiekimo ministerija, 6. Žemės ūkio ministerija, 7. Aplinkos ministerija, 8. Ūkio ministerija, 9. Užsienio reikalų ministerija – gal dar ko ir nepaminėjau.
Ar kas bandė skaičiuoti darbuotojų automobilius, kiek jų ryte važiuoja į darbą, kiek interesantų atvažiuoja iš visos Lietuvos ir užsienio šalių. O kur dar aptarnaujantysis transportas. Todėl atsiradus 8 hektarams „laisvos“ teritorijos Vilniaus centre norėčiau atgaivinti šią mintį („laisvos“ rašau kabutėse, nes puikiai suprantu, kad čia jau privati nuosavybė) ir viešai pasvarstyti apie tokią unikalią galimybę.
Tikiu, kad atsiras ir daug kitaip manančių, tačiau neabejingų gimtajam miestui. Jei tokia mintis taptų tikrove, ateities Vilniaus miestui tikrai matyčiau daugiau privalumų nei trūkumų.
Tad jei atsirastų noras ir valia įgyvendinti šią svajonę, tikiu, kad iš Vilniaus gyventojų sulauktume daug įdomių pasiūlymų, kaip panaudoti atlaisvintus pastatus ir kokį jie norėtų matyti ateities miestą – patrauklų, saugų ir su daug besišypsančių miestelėnų.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
