Dar dabar pamenu, kaip džiaugiausi ir tuo pačiu pati lyg išsigandau tų permainų tada, kai sužinojau, jog mano atviras pasakojimas, mano išlieta širdgėla man padėjo laimėti konkursą „Noriu būti graži ir man dėl to negėda“. Tada ilgai negalėjau patikėti – vienu metu ir džiaugiausi būsimomis permainomis, ir baisiai bijojau to, kas manęs laukia.
Dabar nė už ką nenorėčiau grįžti į tą savo būseną, tą savo kūną, kurį turėjau iki šio projekto. O dar kai pasakė, kad šioje klinikoje („Grožio chirurgija“) man sutvarkys ir šypseną... Man? Šypseną? Labai nustebau ir apsidžiaugiau – tiek visko tikrai nesitikėjau.
Puikiai pamenu gydytojos vardą – odontologė Rūta Abloževičienė sutvarkė mano dantis: pabalino, padarė estetinį plombavimą ir pakeitė keletą senų plombų. Dabar nebijau pasakyti, kad anksčiau bijojau šypsotis – gal nesinorėjo dėl to, kad mane puošė mėlynės, gal dėl to, kad ir dantys buvo nelygūs.
Pradėjau mokytis iš naujo šypsotis. Ir kas galėjo pagalvoti, kad mane nuo plačios, baltos šypsenos skiria vos kelios valandos. Kai odontologė po visų procedūrų padavė man veidrodėlį, aš apsiverkiau...
Seniai buvau verkusi ir šypsojusis vienu metu – tiesiog negalėjau patikėti, kad galiu turėti tokią gražią šypseną ir kad ji kone pakeitė visą mano veidą. Gydytoja Rūta, ačiū Jums – pažadu ateityje kuo daugiau šypsotis, nes jaučiuosi ir atrodau gražesnė!
Tiesa, kažkokio tarsi švytėjimo veidui pridėjo ir stebuklinga gydytojos Natalijos Jasaitienės ranka. Kai man klinikos „Grožio chirurgija“ gydytojai pasakė, kad dėl grožio procedūrų galiu kreiptis ir į dermatologę, į jos kabinetą atėjau su vieninteliu prašymu – išlyginti tą buvusio gyvenimo palikimą – tarp antakių įsirėžusią pykčio raukšlę. Saulėtą ar vėjuotą dieną ji ypač išryškėdavo.
Jums galbūt tai atrodys užgaida, bet aš nuoširdžiai norėjau tą raukšlę panaikinti – tam, kad apie
buvusį gyvenimą, buvusius rūpesčius neprimintų jokia iš rūpesčių susiformavusi raukšlė.
Dermatologė ne tik panaikino mano „pyktį“, bet ir grožio injekcijomis patobulino smakrą. Patyrusi dermatologė iškart pastebėjo, kad mano veidas atrodo neproporcingai, nes turiu dideles akis ir aukštą kaktą, o smakro vizualiai trūksta. Prie visų mano didžiųjų pokyčių atsirado ir šis, regis, nežymus, bet labai veidą pakoregavęs štrichas.
Nebijau to pasakyti – šiandien mano išvaizdai nieko netrūksta. Jaučiuosi atgavusi jėgas, pasitikėjimą savimi ir kaip niekada graži.
Už tai nuoširdžiai dėkoju klinikos „Grožio chirurgija“ kolektyvui, kuris gali turbūt viską. Ačiū plastikos chirurgui Kęstučiui Maslauskui už tai, kad sugrąžino man dar iki vaikelio gimimo buvusį kūną. Ačiū gydytojoms Natalijai ir Rūtai, visiems buvusiems šalia manęs pokyčių kelyje.
Aš dabar suprantu, kaip jaučiasi moterys, išėjusios iš jūsų kabinetų. Nuoširdžiai linkiu Jums kuo daugiau tokių laimingų pacientų, kokia jaučiuosi šiandien aš.
Visiems kitiems, skaičiusiems mano pokyčių dienoraštį, linkiu nebijoti keistis ir mylėti save. Nelaukite, kol Jums sueis 50 metų, nes ir sulaukus gali niekas nepasikeisti. Ateities pokyčiai lai prasideda šiandien. Ir vėl aš šypsausi ;).
