Savaitgalį žinoma moteris šovė žinią apie savo buvusį sutuoktinį. Išvadino jį visokiais epitetais, pasipasakojo apie skyrybų detales. Man net akys išsprogo. Visada Asta buvo tokia taktiška. Paskutiniuose interviu netgi gyrė buvusį vyrą, dėkojo, pasakojo, kaip kartu švenčia šventes.
Todėl pradžioje netgi maniau, kad čia koks pokštas, arba kas nors moters anketą „nulaužė“ ir tokius piktus juokus tiesiog laido?
Bet, pasirodo, kad ne. Garsūs žmonės iš tiesų tai parašė... Viena išvadino buvusįjį seksualinės mažumos atstovu, kitas – ligone.
Na, bet, sakykit, mielieji, kam reikia nešti savo namų nešvarius skalbinius į viešumą? Kam žeminti vienam kitą, kam viešai tai daryti? Juk skaito ir kiti šeimos nariai, vaikai, giminės. Bet blogiausia, kad skaito ir nepažįstami.
Mūsų tautiečiai yra labai pikti žmonės. Tokios skandalingos viešos išpažintys visada yra tik skanūs pietūs piktiems maitvanagiams. Geriau gal pasiguosti artimiems, draugams nei leisti taršyti savo asmeninį gyvenimą milijonams piktų nepažįstamųjų.
Komentarų prie A. Stašaitytės ir G. Masalskio straipsnių – šimtai. Vieni palaikė Astą, kiti stojo ginti Giedrių. Vieni smerkė Astą dėl atvirumo, kiti į šuns dienas dėjo Giedrių.
Bet, kaip viena moteris teisingai pastebėjo, jausmas – kaip gūdžiais viduramžiais. Liaudis ištroškusi galvų ant ešafotų. Nesvarbu, kieno. Saugokim savo artimuosius nuo tokių minios teismų, pasmerkimų ir apkalbų.
Po skyrybų buvusį sutuoktinį juodinančių garsenybių buvo ir iki tol. Ir Šedžiuvienė, ir Zuokienė. Ir dar daug garsių moterų ir vyrų savo širdį išliejo viešai dėl savo skaudulių šeimose. Bet, mano įsitikinimu, visada laimėdavo tik kraujo ištroškusi rėkianti minia. Niekas daugiau.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
