Pati esu abiturientė, noriu stoti į biochemiją, genetiką ar mediciną. Ten konkursiniai balai yra labai aukšti, mokytis reikėjo labai daug.
Išaušo pirmoji egzaminų diena ir aš iškėlusi galvą atėjau į lietuvių egzaminą tikėdamasi bent 85 balų. Išėjau su žemai nuleista galva ir ašaromis akyse.
Atėjo ir biologijos egzaminas, kuris „na, tikrai bus šimtas“. Iš jo išėjau pasimetusi, nesuprasdama, kur buvo klausimai iš pagrindinių temų.
Na, jau anglų tai tikrai potencialus šimtukas. Iš egzamino išlėkiau supratusi, kad 90 nebus.
Kodėl mūsų visa švietimo sistema ignoruoja mokytojų pasisakymus, kurie šių metų lietuvių VBE išpeikė, kadangi temos buvo nišinės, šalutinės ir mokykloje plačiai neanalizuojamos.
Kodėl biologijos egzamino sudarinėtojai pamiršo į egzaminą įtraukti tokias svarbias temas kaip inkstai, širdis, nervų sistemos, sinapsė, homeostazė? Kodėl ir biologijos egzamine dominavo nišinės temos?
Kodėlčiukas tapau po šitų egzaminų, nebesuprantu, kas juos sudarinėja, o kas tikrina, ar jie tinkami abiturientams.
Bet dar geresnė tema, tai yra anglų egzaminas, pats populiariausias ir daugiausiai šimtukų atnešantis. Kiekvienais metais, kaip taisyklė, mokyklos pildo skundus, kaip mokiniams nepasisekė su klausymo užduotimi, kaip nieko nesigirdėjo.
NŠA, kaip taisyklė, skundus užginčija, nusimeta kaltę: „Ne mes kalti, kad kolonėlės 2010 metų.“
Tas pats atsitiko ir man šiais metais. Anglų klausyme padarau 2–3 klaidas. Šiais metais radau dvylika klaidų. Kolonėlės iš pradžių net nepasileido, o ir galėjo nebepasileist. Nes prasidėjus užduočiai girdėjosi tik ateivių kalba, nebuvo jokios raiškos, atrodo, kalbantieji švepluoja, nukanda galūnes, o dar jei kalbančiojo balsas žemesnis, tai gali užduoties net neskaityti, viskas susilies į gražią visumą ir išgirsi tik kalbančiojo aimaną.
Kodėl ši problema, tapusi tradicija, yra ignoruojama? Kodėl nėra imamas pavyzdys iš IELTS egzaminų, per kurį kiekvienas mokinys gauna ausines ir klauso įrašų? Būdų, kaip daryti klausymo užduotį, be galo daug.
Tik bėda ta, kad niekam nerūpi, o NŠA niekad neklysta. Juokinga yra, kai tavo ateitį nulemia kolonėlių kokybė. Visiškas absurdas, visas darbas nueina perniek. Ignoravimas ir neigimas – NŠA varomasis arkliukas.
Liko tik drebėti prieš matematikos ir chemijos egzaminus, kurie ir šiaip nedžiugina puikiais rezultatais.
Kas bus šias metais, aš nežinau. Galbūt neleis naudotis skaičiuotuvais?
Apibendrintai kalbant, mūsų egzaminai yra loterija, kai lietuvių VBE tinka 3–5 autoriai, biologiją sudarinėja iš nišinių temų, o anglų egzamino balas priklauso nuo kolonėlių kokybės ir sėdėjimo vietos. Pirmą kartą nepasisekė sėdint „galiorkoj“.
***
Nacionalinės švietimo agentūros atstovai komentavo, kad Nuomonių, komentarų ir vertinimų apie jau įvykusių egzaminų užduočių būna kasmet ir įvairių. Tai normali praktika. Taip pat pabrėžė, kad kiekvieno brandos egzamino užduotys yra rengiamos pagal patvirtintą brandos egzamino programą. Su šiomis programomis mokiniai supažindinami daugiau nei prieš pusantrų metų likus iki egzaminų.
„Kiekvieno Brandos egzamino mokinių pasiekimų lygių apraše pateikiami patenkinamo, pagrindinio ir aukštesniojo pasiekimų lygių reikalavimai tikrinamiems mokinių gebėjimams pagal atskiras turinio sritis.
Pavyzdžiui, biologijos valstybinio egzamino užduotį sudaro keturios dalys, apie 40 proc. užduoties taškų atitinka bendrąjį biologijos kursą, 60 proc. – išplėstinį. Abiturientų gebėjimai tikrinami pagal atskiras turinio sritis: sąvokų naudojimo, dėsnių taikymo, objektų, procesų, reiškinių ir modelių atpažinimo, apibūdinimo ir paaiškinimo ir kitus.
Tvirtinant lietuvių kalbos ir literatūros temas, žiūrima, ar jos aiškios, suprantamos, ar temos pavadinime esantys žodžiai turi raktines prasmes, ar mokinys gali jas pagrįsti rekomenduojamais lietuvių autorių kūriniais, ar gali juose rasti esminius atsakymus į keliamą temą. Abiturientams, perskaičiusiems bent jau privalomų autorių knygas, temos leidžia sėkmingai atlikti užduotį.
Egzaminų užduotis rengia ekspertų komanda, kurią sudaro ir mokslininkai, ir aukštos kvalifikacijos mokytojai praktikai. Jų parengtas užduotis peržiūri ir tobulina kiti ekspertai.
Nuomonių, komentarų ir vertinimų apie jau įvykusių egzaminų užduočių būna kasmet ir įvairių. Tai normali praktika. Mokytojų dalykininkų, dalyko ekspertų vertinimu šios egzaminų sesijos įvykusių egzaminų užduotys parengtos tinkamai ir atitinka brandos egzaminų programas. Diskusijų sukėlė lietuvių kalbos ir literatūros egzamino samprotavimo ir literatūros rašinio temos. Tačiau, pavyzdžiui, lietuvių kalbos mokytoja Elžbieta Banytė samprotavimo temas įvertino kaip palankias, o literatūrinio rašinio užduotis ji apibūdino kaip sudėtingesnes, skirtas aukštesnių gebėjimų mokiniams, kurie geba ir atsirinkti kūrinius, ir analizuoti.
Nacionalinė švietimo agentūra yra atsakinga tik už egzamino klausymo užduoties garso įrašą.
Kokį įrašo garsą girdi kandidatai, priklauso ir nuo techninės įrangos, kuri naudojama klausymui, ir nuo egzamino patalpų. Už brandos egzaminų vykdymą, vykdymo patalpų ir egzaminui reikalingų priemonių parengimą savivaldybės teritorijoje yra atsakingos savivaldybių administracijos. NŠA negali prisiimti atsakomybės už egzaminų centrus, nes jie priklauso savivaldybėms. Kandidatai, laikę egzaminą konkrečioje savivaldybėje, turėtų kreiptis į savivaldybės administracijos švietimo padalinį su prašymu situaciją ištirti.
Egzamino metu atsiradus trikdžiams, egzamino vykdytojai gali pakeisti kompiuterį, panaudoti atsarginę laikmeną su garso įrašu ar klausymo dalį nukelti į egzamino pabaigą. Visa tai fiksuojama egzamino vykdymo protokole, surašomas aktas, kuris perduodamas Nacionalinei švietimo agentūrai.
NŠA garso įrašų laikmenas perklauso ir įvertina įrašo kokybę. Jeigu būtų konstatuota, kad egzamine naudotas įrašas nėra kokybiškas arba vykdytojai neatliko tinkamai savo funkcijų, gali būti siūloma mokyklai sudaryti galimybę grupės kandidatams laikyti šias egzamino dalis iš naujo pakartotinėje sesijoje. Perklausius dažniausiai informacija apie galimai nekokybiškus įrašus nepasitvirtina“, – komentavo Nacionalinės švietimo agentūros atstovai.
