Butas išties patrauklioje Kauno vietoje, Žaliakalnyje, nors ir ne naujos statybos, todėl jį reikėjo kapitaliai remontuoti. Pasveikinau giminaitę su maloniais artėjančių įkurtuvių rūpesčiais, tačiau ji tik beviltiškai sumojavo rankomis.
„Kai prasidėjo remontas, verkiu be perstojo: ir kai grindis betonavo, ir kai langus keitė, ir kai lubas dėjo. Vakar atėjo elektrikas, tai turbūt netrukus vėl verksiu“, – svarstė giminaitė, kuri niekada negarsėjo įnoringu elgesiu arba nepamatuotais norais.
Remontas moters bute truko jau pusmetį, tačiau susikalbėti su dirbančiais specialistais jai niekaip nepavyko, tai ir darbai menkai pasistūmėjo į priekį.
Pritardamas linkčiojau galva, tačiau tąkart pagalvojau, kad giminaitei tiesiog baisiai nepasisekė pasirenkant meistrus. Ką gi, netrukus pats suvokiau, kad jų ieškant beveik negali pasisekti.
Žmona sumanė suremontuoti namo virtuvę. Jokių ypatingų darbų atlikti nereikėjo – užkalti naujomis lentomis lubas, jas nudažyti, perdažyti sienas bei grindis.
Viską su pažįstamu meistru aptarėme, suderinome ir sutarėme, kad savaitės tokiai užduočiai visiškai užteks. Palikome meistrui raktus, o patys savaitei išdūmėme į Turkiją. Kam stumdytis su svetimu žmogumi namuose ir uostyti dulkes?
Apie darbų kainą net nekalbėjome. Svarbu, kad viskas būtų atlikta taip, kaip savo vizijose įsivaidavome. Juk ne naują namą statome ir centų tikrai neskaičiuosime.
Kai grįžę iš Turkijos pajūrio pravėrėme duris, paaiškėjo, kad darbai dar neseniai tik prasidėjo. Prireiks dar mažiausia savaitės. Jeigu viskas seksis.
Išvydusi lubas žmona vos neapalpo – lentos buvo visai kitokios negu sutarėme, o grindų spalva – visiškai nepanaši į tą, kokią išsirinkome.
Meistras teisinosi labai sunkiai dirbęs. Nei norimų lentų, nei norimos spalvos grindų dažų prekybos centre tiesiog neradęs (galite patikėti, kad taip gali nutikti Kaune?). Grindų spalva jam pasirodė esanti taip pat graži, o tinkamos lubų lentos – per brangios.
Paskambinti telefonu ir pasitarti jis esą nedrįso, nes Turkijoje labai brangiai kainuoja atsiliepti į skambučius. Neįtikėtina – jis rūpinasi mano telefono sąskaita!
Žmona ašaroti nelinkusi, tačiau tokios įniršusios seniai nebuvau jos matęs. Jeigu būtų užtikusi mane su meiluže, tai reakcija turbūt būtų gerokai švelnesnė.
Meistras sutiko pataisyti tai, ką dar galima pataisyti. Žmona širdies smūgio išvengė.
Tik vieno dalyko nesupratau: kaip reikia kalbėti su žmogumi, kuriam nesiderėdamas sutinku mokėti už paslaugą, kurią jis niekieno neverčiamas sutinka atlikti abiems pusėms priimtinomis sąlygomis?
Tačiau supratau, kodėl kasdien verkia butą kapitaliai remontuojanti giminaitė. Stiprybės jai!
