Būna, kad kai kurie giminaičiai ne tik neįkvepia, bet atima gyvybines jėgas ir gadina patį gyvenimą. Ypač kliūna tiems, kuriems „šeima“ jau spėjo įpiršti tvirtą kaltės jausmą.
Svarbu sau pačiam išsiaiškinti, kada verta riboti bendravimą ar pasakyti toksiškam giminaičiui griežtą „Ne!“
Jus nuolat smerkia. Tai labai paprastas būdas smerkiančiam giminaičiui susireikšminti aukos akyse ir sukelti aukai kaltės jausmą.
Telefonas suskamba tik tada, kai reikalinga jūsų pagalba. Jūsų reikalais giminaitis nesidomi, nėra jokio draugiško bendravimo, jaučiatės kaip „greitoji pagalba“.
Emocinis šantažas – kai artimieji reikalauja dėmesio, rūpinimosi ir viso kito: „Jeigu tu mane gerbi, myli ir vertini, reiškia, privalai štai tą ir aną“. Jūs nuolat šiems žmonėms kažką skolingas ir kažką privalote pagal nutylėjimą. Iš jūsų nuolat čiulpia energiją, gadina nuotaiką neduodami mainais nei gero žodžio, nei padėkos, nei džiaugsmo.
Tai pagrindinės priežastys, kai turite pilną moralinę teisę nuo tokių giminaičių nusišalinti.
Svarbiausia yra suvokti, kad toks giminaičių elgesys pažeidžia jūsų emocinę ir protinę pusiausvyrą. Būtina turėti galvoje, kad apriboti ar nutraukti santykius – absoliučiai normalus dalykas. Toks sprendimas gali būti labai sudėtingas, tačiau būtent jis išlaisvina.
Ypatingai sunku nutraukti tokius nemalonius santykius su giminaičiais, kurių atžvilgiu jaučiame kaltę ar įsipareigojimus. Tačiau patikėkite – tikrai neverta švaistyti resursų žmonėms, kurie blogai su jumis elgiasi. Ne jūs kalti, kad jie neturi empatijos jausmo. Nepamirškite asmeninio psichologinio komforto.
Įsiklausykite į save, kokias emocijas sukelia bendravimas su vienais ar kitais giminaičiais. Jeigu tai kančia ir problemos, protingiausia bus nusibrėžti ribas ir apriboti bendravimą. Šiuo atveju geriau bus abiem pusėms. Juk retesni susitikimai dažnai būna žymiai malonesni emociškai.
