Kodėl apie tai rašau viešai? Nes ne vieną kartą susidūriau su problema, kuri jau realiai užkniso.
Jau nesuskaičiuoju, kiek kartų sulaukiau vimdančių pasiūlymų ar komentarų dėl išvaizdos iš pagyvenusių vyrų. Netgi būna, kad važiuojant pilnu troleibusu prisibruka koks nors senis, prisispaudžia ir pradeda trintis. Tokie sukelia man traumą.
O dar blogiau, kai prie tavęs lenda taip vadinami savi – pagyvenę giminaičiai. Ir gėda, ir baisu.
Neseniai važiavom į tetos jubiliejų mažame miestelyje. Žinoma, į užsakytą kavinę susirinko giminė, dauguma iš jų pagyvenę.
Pirmoji šventės dalis praėjo normaliai. Įdomumas prasidėjo vėliau. Senoliai išgėrė, įsisiūbavo kaip reikiant. Prasidėjo šokiai pokiai, o mes su jaunesne pussesere likom prie stalo pasikalbėti.
Ir tuoj prisistatė vienas diedas, toks tipo seksualus. Jis tolimas tėčio giminaitis. Jis kibo ir prie mano sesers, ir prie manęs, kai tik pradėjom bręsti. Tai, atseit, netyčia palies krūtinę ar žemiau liemens, tai per šlaunis perbrauks. Ir vis seilėjasi.
Iš pradžių, kol buvau jaunesnė, žiauriai to gėdydavausi, niekam nesakydavau. Nustumdavau, prašydavau palikti mane ramybėje, bet nepadėdavo. Visaip jo vengiau, bet vis tiek rasdavo progą prisikabinti. Per sesers vestuves yra net užspaudęs kampe prie tualeto ir pradėjo grabaliotis. Pabėgau, užsirakinau tame pačiame tualete ir sėdėjau gal pusę valandos verkdama.
Bet pagyvenusi porą metų didmiestyje supratau, kad tylėdama nieko nepasieksiu. Prie mano bendrakursių beveik niekas nelįsdavo, nes jos jau buvo išmokusios apsiginti. Todėl nusprendžiau – jei tik pasitaikys proga, pastatysiu tokį senį į vietą. Ir proga pasitaikė.
Žodžiu, prisėda jis prie mūsų, jau išgėręs dėl drąsos. Pradėjo mus kalbinti: o kokios gražios mergaitės ir panašiai, kaip kiaulė tik mirkt, mirkt. Staiga pajutau kaip po stalu grabinėja man kojas!
Mane apėmė toks siutas, pagalvojau: „Dabar tai išsitaškysiu, maža tau nepasirodys, kuily. Jei jau lendi prie jaunesnių, kol tavo žmona šoka.“
Ir sakau jam garsiai: „Nori manęs? Tai varom čia, už kampo. Bet, žinok, man patinka po kelis kartus. Ar tokiam amžiuje pajėgsi?“
Jis žiūri į mane apakęs. Išraudo, bando patraukti ranką, bet aš pagriebiau ją ir laikau. Pusseserė, išgirdusi, ką kalbu, iš pradžių irgi lengvai apako, paskui pradėjo juoktis.
O aš neatsikabinu: „Tai ir žmoną pasiimk kartu, man patinka grupinis, kitaip sunkiai užsivedu. Jei dar pasiūlytum sado/mazo būtų išvis liuks, pavarytume kaip už Tėvynę. Ir dar aš mėgstu viską filmuoti. Tai ką pasakysi? Varom? Jei bijai, tavo žmoną aš pati pasikviesiu. Kaip manai, jai patiks?“
Kaip jis spruko nuo mūsų, buvo gražu žiūrėti. Pusseserė taip juokėsi, kad net apsiverkė.
Daugiau tas senis prie manęs nelindo. Bijojo į mano pusę net pažiūrėti, o aš tyčia jį gaudžiau ir mirksėjau, ir oro bučinius siunčiau. Buvo žiauriai juokinga, kai jis visas kratėsi ir neturėjo, kur akių dėti.
Pusseserė man paskui pasakė: „Čia tai buvo kietai. Žinai, jis ir prie manęs kabinosi. Nežinojau, ką daryti. Verkdavau. Net nenorėjau čia važiuoti. Bet dabar žinosiu, kaip su tokiais elgtis. Ačiū.“
Pagalvojau, kad vieno karto šitam seniui užteko. Visą laiką buvo toks raudonas ir pasimetęs, stebiuosi, kaip dar negavo kokio infarkto nuo tokių emocijų.
Sakykit, ką norit, kartais įžūlumas tikrai yra į sveikatą. Jei nebūtų gaila jo žmonos, kuri yra labai gera moteris ir pati kenčia nuo šito šlykštynės elgesio, būčiau tą cirką padariusi visiems matant.
Po šito baliaus jaučiausi kur kas ramesnė ir laimingesnė. Pagalvojau, kad pagrindinė priežastis, kodėl tokie seni ištvirkėliai jaučiasi tokie užtikrinti, yra tai, kad niekas neduoda jiems atkirčio.
Žinau, kad su tokiomis problemomis susiduria ir daugiau jaunų merginų. Tad tikrai patariu netylėti, kad jie laikytų savo purvinas rankas prie savęs.
