Prasidėjo viskas nuo to, kad žinomas Lietuvos žmogus, buvęs tarptautinės statybinių medžiagų įmonės direktorius (pavardė redakcijai žinoma), besiruošdamas savo dukters vestuvėms, tvarkėsi namų aplinką – klijavo namų fasadą plytelėmis.
Vienam meistrui netikėtai atsisakius toliau klijuoti, verslininkas per savo pažįstamą susirado gerai vertinamą, savo sritį puikiai išmanantį, bet nepigų plytelių klojėją. Tai – mano vyras. Aptariant darbų sąmatą, buvo besąlygiškai sutikta su prašoma kaina, kadangi šeimininkai norėjo kuo greičiau sutvarkyti savo namų aplinką prieš artėjančią šventę.
Darbai judėjo į priekį, užsakovas kasdien matė rezultatą. Visi jų norai buvo įgyvendinami, o šeimininkai buvo patenkinti. Nė karto nepareiškė jokių pretenzijų. Turiu pripažinti, kad jautėsi žmonių išsilavinimo lygis – su darbuotojais bendravo labai maloniai. Kiekvieną rytą bei dienos metu pavaišindavo puodeliu juodos kavos.
Tačiau visi kerai išsisklaidė, kai atėjo laikas atsiskaityti už atliktus darbus. Pradžioje viską vilkino, neva dar nesuskaičiavo atliktų darbų kiekio. Vėliau atsiskaityti trukdė nenumatyta kelių dienų komandiruotė.
Po to sekė eilė kitų pasiaiškinimų, kai galiausiai atliktų darbų sąmata buvo kardinaliai pakeista ir iš seniau suderintos mokėtinos sumos beliko tik 40 procentų. Atlyginimas turėjo būti 2200 eurų, o sumokėjo 500 eurų. Tiesa, dar 300 eurų žada sumokėti pavasarį.
Esą ir taip daug moka. Esą Lietuvoje minimalus atlyginimas siekia 300 eurų, o vyras nori už 1,5 mėn tiek daug uždirbti. Sutinka už 1 kv. metrą mokėti tik tiek, kiek mano, kad yra teisinga.
Kaip tai suprasti? Kam samdyti specialistus už vienokią kainą, o vėliau tvirtinti, kad sumokėta bus kur kas mažiau, nes taip esą teisinga? Tokiu atveju nuo pat pradžių reikėjo ieškoti žmonių, kurie padarytų už mažesnę kainą. Atsidūrus tokioje situacijoje peršasi išvada, kad kuo turtingesni žmonės, tuo labiau stengiasi sutaupyti kitų žmonių sąskaita.
O visiems skaitytojams siūlome visais atvejais, prieš pradedant bet kokį darbą, sudaryti sutartį raštu, aptariant net smulkiausius punktelius. Na, o jeigu šitą straipsnį skaito pats verslininkas, tai linkime nesidžiaugti svetimų uždirbtais pinigais, nes žemė apvali ir viskas sugrįš su kaupu.
* * *
Verslininkas teigė, jog laiško autorės vyras atliko tik dalį darbo.
„Aš esu tas negeras žmogus, kuris „apgavau“. Arba, kitaip sakant, nesileidau apgaunamas. Su minimu apdailininku asmeniškai neturėjau kontaktų. Jis, pakviestas tarpininko, atvyko pakeisti kito apdailininko.
Pirmas apdailininkas buvo užgėręs 3 savaites, antro reikėjo atsisakyti dėl broko, trečiasis atsakytas – laiško autorės vyras. Neneigsiu, jis dirbo gerai, bet dirbo tada, kai pats norėjo. Ketvirtas ir penktas apdailininkai nemokėjo net gulsčiuku naudotis, šeštasis nuoširdžiai stengėsi, bet darbus vykdė esant 35 laipsniams šilumos, tad jo darbą dabar perdaro septintas apdailininkas.
Taip, aš tvarkausi, bet procesas, prasidėjęs gegužės mėnesį, tęsiasi ir šiandien vėluoja 3 mėnesius. Plotas – 50 kv. metrų.
Apgailestauju, kad save vertinantys apdailininkai bando skaičiuoti atlygį dienomis, o ne už atliktus darbus (tiesa, nepabaigtus), savotiškai nustatydami įkainį pagal savo supratimą.
Taip, su darbų vadovu sutariau atidėti mokėjimo dalį iki kovo, nes žiema „išbandys“ dar nenukritusias plyteles. Įkainiai derinti su vadovu, tad kaip ir nėra ką tuo klausimu pasakyti. O kokybė – pridedu vieną nuotrauką. Taigi, darbas darbui nelygu. Bet nenoriu niekam neigiamo rezultato. Žmogus susikompromitavo – tuo pačiu metu jis buvo registruotas Darbo biržoje“, – sakė vyras.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
