Nors tie pinigėliai buvo labai mažyčiai, jų svoris iškart man sukėlė įtarimą. Aš net susiradau senesnę to paties nominalo monetą ir pabandžiau jas palyginti. Ir nors ši buvo didesnė, svoris bylojo mažosios naudai.
Mano nustebimui nebuvo ribų ir tada, kai paskambinau savo pažįstamam, visoje Lietuvoje gerai žinomam juvelyrui Broniui Didžiariekiui ir papasakojau apie savo pastebėjimus. Jo argumentai mane dar labiau pribloškė.
Pasirodo, pagal Broniaus žodžius, monetų kalyklos darbuotojai, skubėdami pagaminti reikiamą eurų monetų rinkinių kiekį su valstybės simbolika, kurie skirti supažindinti žmones su naująja valiuta, vieno euro cento gamybos procesui paskubomis paėmė iš seifo ne tuos metalo luitus, o ypatingos 99,9 prabos aukso, naudojamo pagal atskirus valstybės norminius aktus, pavyzdžiui, ordinų ar medalių gamybai.
Blogiausia buvo tai, jog klaida buvo pastebėta tik tada, kai pirmieji eurų monetų rinkiniai jau pasirodė apyvartoje ir susigrąžinti juos nebebuvo jokios galimybės. Todėl nuspręsta apie įvykį nutylėti, palaukti, kada dalis tų auksinių monetų atkeliaus į bankus, tuomet jas išimti, o reikiamą kiekį nukaldinti iš tam skirto metalo.
„Tai gal reikia grąžinti tuos savo tris euro centus monetų kalyklai?“ – pasiteiravau savo draugo Broniaus.
„Nemanau, kad savo poelgiu bent kiek pakeisi situaciją, – neabejodamas ištarė juvelyras. – Juk niekur nepasirodė jokia žinutė apie tą įvykį. Gal paprasčiausiai nuspręsta nekelti ažiotažo ir pradžiuginti laiminguosius, paliekant jiems tas auksines monetas kaip gražią dovaną lietuviškų eurų monetų su Vyčio ženklu išleidimo proga. Štai aš iš vieno rinkinio eurų centų savo žmonai jau pagaminau nuostabų vėrinį ir dar liko keturi neišpakuoti rinkiniai“, – pasigyrė Bronius.
O aš kol kas nežinau, kaip man pasielgti...
„Bendraukime“ ir skaitytojas Stanislovas Giedra sveikina visus su balandžio pirmąja!
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime" temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
