Kovo 7 dieną kelio rekonstrukcijos darbai vienu metu buvo pradėti keliose Molėtai–Utena kelio vietose. Šiuo metu nuo Molėtų miesto pusės jau išardyta apie 6,5 km cementbetonio dangos, nuo Utenos miesto pusės – apie 3,5 km.
Iš viso per mėnesį, vykdant rekonstrukcijos darbus, atlikta 70 proc. paruošiamųjų darbų.
„Kaip jau ne kartą esu minėjęs, Utenos plento rekonstrukcija yra pirmoje prioritetinių darbų sąrašo vietoje. Labai tikiuosi, kad darbų sparta išlaikys tempą ir jau šiemet bus sutvarkyta visa Molėtai–Utena atkarpa, o pilnai atnaujintu plentu galėsime važiuoti kitų metų pabaigoje“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
„Nors vis dar girdisi abejonių, kad pradėti kelio kapitalinio remonto darbai tarp Molėtų ir Utenos bus baigti pagal darbų apimtis ir greitį šiuo metu čia vyksta didžiausi ir sparčiausi kelio tiesimo darbai visoje Lietuvoje.
Vos per mėnesį šiame kelyje išardyta 10 km betoninio kelio atkarpa, atlikta 70 proc. paruošiamųjų darbų, nepriklausomoje tyrimų laboratorijoje atlikti ir pirmieji senos betono dangos kokybės tyrimai.
Kelią nuo Molėtų iki Utenos kapitaliai suremontuoti esame suplanavę iki šių metų pabaigos, todėl siekdami kokybiško ir ilgaamžio naujo kelio laiku, suplanuotų darbų vykdymo greitį privalome išlaikyti“, – sako „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Pradėjus kelio Molėtai–Utena ardymo darbus nepriklausomoje laboratorijoje buvo atlikti ir betono dangos kokybiniai tyrimai. Tyrimai parodė, kad seno kelio betono danga neatitinka kokybinių mišinių ir medžiagų reikalavimų, todėl nuspręsta naujo kelio teisimui naudoti tik ilgaamžes ir kokybiškas medžiagas, antrą kartą išardyto betono nenaudoti.
Tokie tyrimai bus kartojami ir kitose ardomo kelio atkarpose, jei tyrimai parodys, jog išardytas betonas yra kokybiškas, dalis jo bus panaudojama tiesiant naują kelią.
Kelio nuo Molėtų iki Utenos rekonstrukcijos metu suplanuota kapitaliai sutvarkyti dvi eismo juostas, įrengti autobusų sustojimo aikšteles su paviljonais, pėsčiųjų takus ir modernų apšvietimą.
Šioje kelio atkarpoje taip pat numatyta įrengti ir nuo gyvūnų migracijos apsaugančias tinklo tvoras bei horizontalius barjerus, kurie padėtų sumažinti eismo įvykių skaičių gyvūnų migracijos metu.
Atsižvelgus į kelyje fiksuojamus transporto priemonių srautus, atlikus transporto srautų modeliavimą, kapitaliai remontuojamame ruože ties sankryžomis numatyta įrengti papildomas kairiojo posūkio juostas.
Kelias Vilnius-Utena pastatytas 1979–1985 metais ir yra vienintelis iš betono blokų pastatytas kelias Lietuvoje. Karštuoju metų laiku betono plokštės kelyje dažnai iškildavo, tai kėlė pavojų eismo saugumui bei lėmė spūsčių kelyje susidarymą. Kelyje nuolat atsirasdavo išdaužos bei provėžos.
