Pakalninkų kaimo gyventojai pradeda tikėti, kad ir pas juos ateis šventė, – Onuškio seniūnė Zita Aniulienė po ilgų diskusijų, atsirašinėjimų pagaliau pažadėjo, kad remontuos per kaimą einantį kelią.
Du dešimtmečius į jį nebuvo įvažiavęs net greideris, nebuvo užlyginta nė viena vienintelės gatvės duobė.
Kaina kelia abejonių
Tačiau turėdamas karčios patirties Pakalninkų kaimo bendruomenės pirmininkas Audrius Penkauskas linkęs abejoti seniūnės žodžiais.
Juo labiau kad dar visai neseniai Trakų rajono savivaldybė pateikė kelio per kaimą darbų sąmatą. Joje išvardytos asfaltavimo išlaidos. Jos siekia 46 tūkst. eurų.
Anot A.Penkausko, gyventojai neprašo asfalto, be to, pusė sumos, kurią tektų sumokėti, būtų nepakeliama našta jo kaimynams. Gali būti, kad atsisakius asfaltavimo jokie kiti darbai nebūtų vykdomi.
O atsisakyti verčia ir asfalto kaina, kurios dydis abejotinas. Tuo bendruomenės pirmininkas įsitikino pasikonsultavęs su kelininkais.
„Valdžia tiesiog tyčiojasi iš mūsų. Vis mulkina, o mes laukiame kelio remonto, gauname atsakymus, kad dar neatėjo mūsų eilė“, – stebėjosi A.Penkauskas.
Labiausiai kenčia jo kaimynai, nes namai arti gatvės, o ji pavasarį ir šią sausą vasarą labai dulka. Užpraėjusiais metais Pakalninkų kaimas remonto darbų sąraše buvo atsidūręs pirmoje vietoje, bet buvo pakeistos taisyklės ir jis vėl nukrito į sąrašo vidurį.
A.Penkauskas prisiminė, kad sudarant sąrašą jis prašė neasfaltuoti kelio – užtektų tik išlyginti pagrindą, užpilti maždaug 10 centimetrų skaldos sluoksnį, galbūt frezuoto asfalto.
Kaip tik frezuoto asfalto dabar yra, nes remontuojamas kelias į Onuškį. Bet Z.Aniulienė nurodė, kad tokios medžiagos kelių remontui savivaldybė neperka.
Pagrindo liesti negalima
Z.Aniulienė sakė susipažinusi su Pakalninkų kaimo problemomis. Jos nuomone, bėda ta, kad bendruomenės prašymai vis keičiasi. Ji prašė kelią tai asfaltuoti, tai užpilti skaldos, o savivaldybė viešuosius pirkimus dažniausiai rengia žvyravimui ir greideriavimui.
Seniūnė tvirtino, kad kaimo kelio pagrindo ardyti nereikia – užtenka jį tik palyginti, pripilti skaldos.
„Jeigu kelią pradėsime liesti, sugadinsime. Dėl to mes jo kurį laiką nelietėme“, – neveiklumą mėgino pateisinti Z.Aniulienė.
Su savivaldybės vadovais ji pagaliau sutarusi kelią palyginti ir pripilti žvyro. Tai esą netrukus bus padaryta.
Kitose seniūnijose geriau
Pakalninkų kaime – 15 namų, tik 3 jų negyvenami. A.Penkauskas sutiko, kad kaimas nedidelis, bet gretimose seniūnijose keliai asfaltuoti ir dar mažesniuose kaimuose. Tarkim, per Gruožninkus Grendavės seniūnijoje nutiestas asfaltas į laukus, gerokai už kaimo ribų, kur jau nebėra nė vienos sodybos.
Be to, ir pats kelias privažiuojamasis.
Kelininkai atitvarų neįrengė iki šiol
Pakalninkų gyventojai kelią remontuoja savo jėgomis: atsiveža žvyro, palygina duobes. Tiesa, žiemą nuo gatvės nuvalomas sniegas, nes kitaip prie konteinerių neprivažiuotų šiukšliavežis.
Tačiau A.Penkauskas ir čia turi priekaištų savivaldybei, neprižiūrinčiai kelio rajono pakraštyje.
Mat ties kaimu yra status skardis. Jis ne vieną kartą prašė įrengti kelio atitvarus, nes šiukšliavežis kartą jau buvo pavojingai pakibęs ant šlaito.
Po ilgų prašymų prieš keletą metų atvažiavo kelininkų technika, pradėjo kasti duobes atitvarams ir iš karto prakirto elektros kabelį. Paaiškėjo, kad niekas nepasidomėjo, kokios komunikacijos yra po žeme.
Susirinkę techniką kelininkai išvažiavo, o atitvarai ties skardžiu neįrengti iki šiol.
